Vasara ir vaikų traumos - neatsiejama. Neišimtis ir ši vasara - vienam koja lūžo, kitam - ranka išniro ar galva nukentėjo. Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, traumatologijos ir ortopedijos centro vedėjas Povilas Venckus pastebi, jog šią vasarą traumų pastebimai mažiau. „Karštis kaip ir šaltis mažina traumatizmą", - sako vaikų chirurgas.
Traumos ir žaizdos – įvairios
Vasarą ypač populiarių dviračių, riedučių traumų šią vasarą, pasak vaikų chirurgo, pastebimai sumažėjo. Ir tai suprantama - kai kieme spigina apie 30 laipsnių karštis arba lyja lietus - vaikai ne tik dviračiais nesivažinėja, bet ir į kiemą nosies be didelio reikalo nekiša.
Dažniausios šios vasaros vaikų traumos, pasak chirurgo - nedideli susižalojimai. Dažnai vaikai patiria pirštų traumas, raiščių traumas, nedideles žaizdas.
Paradoksas, tačiau bene dažniausiai, pastebi vaikų chirurgas, traumas patiria... neblaivūs vaikai ir paaugliai. „Susidaužę, susipjaustę neblaivūs paaugliai į skyrių patenka beveik kiekvieną naktį", - teigia vaikų chirurgas.
Vasarą traumų mažiau dar ir dėl to, kad dažnas miesto vaikas atostogauja kaime, vaikų poilsio stovyklose. Nuo rugpjūčio vidurio, kai visi grįžta ruoštis mokyklai, traumų ir vėl daugėja, - pažymi medikas. Ir chirurgai tam ruošiasi. Ypač, pasak mediko, skaudu, kai vaikai atvežami po avarijų, patekę po automobilių ratais miesto gatvėse jau pačiomis pirmosiomis mokslo metų dienomis.
Dažniausiai, pasak mediko, poilsiaujantys vaikai patiria įvairius sumušimus - tai, pasak mediko, ir yra dažniausiai pasitaikanti trauma, kurios priežastis gali būti smūgiai kietais, aštriais daiktais ar griūnant. Sumušimams būdingas minkštųjų audinių sužalojimas ir kraujagyslių plyšimas bei kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius, kuriuose išryškėja kraujosruvos.
Žaizdų, pasak vaikų chirurgo, esti įvairių - paviršinių, kirstų, pjautinių. Pastarosios dažniausiai pasitaiko, kai susimuša neblaivūs paaugliai. Būna ir muštos žaizdos, ypač kai vaikai susižaloja prie vandens, kartais ir besimėtydami akmenimis. Neišvengė ir plėštų žaizdų - vienas užkliuvo už šakos, kitas už turėklo. Neišvengė vaikai ir kąstinių žaizdų. Dažniausiai, pasak chirurgo, vaikus apkandžioja šunys.
Pavojingiausios, pasak P. Venckaus, gilios žaizdos, nes giliai į audinius patenka mikrobų, o kraujas nenuteka.
Dažnai vaikai susižaloja ir galvas. Šios traumos labai pavojingos ir jų, anot mediko, reikėtų labai vengti. Tiesa, galvas dažniau susižaloja mažesni vaikai, ikimokyklinukai. Tokio amžiaus vaikai daug dažniau griūva ir susitrenkia galvą. Pasak mediko, labiausiai pažeidžiama galvos dalis - smegenys, tad ir tenka gydyti dėl smegenų sukrėtimo. Tiesa, nuo sukrėntimo smegenis saugo ne tik kaulinė danga, bet ir gana storas sluoksnis smegenų skysčio. Tačiau vaikai neišvengia smegenų traumų ir jos tikrai gali būti pavojingos. Nukritus iš didelio aukščio ar patyrus buką traumą oro ar vandens banga, kuri dažnai pasitaiko nardant iš didesnio aukščio, įvyksta ir viso organizmo sukrėtimas. Tokiais atvejais staiga ištinka kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimas, dėl to vaikas gali net mirti. Medikas džiaugiasi, kad tokių sunkių traumų šią vasarą pavyko išvengti.
Kreipiasi vasarą į chirurgus ir vaikai, kuriems tenka iš odos ištraukti medžio atplaišas, stiklo šukes, smulkių vinių, akmenėlių, net metalo drožlių. Rakštims bei svetimkūniams išimti prireikia ir skalpelio pagalbos.
Vaikų traumos – specifinės
Vaiko organizmas skiriasi nuo suaugusio žmogaus organizmo, tad ir traumos, anot vaikų chirurgo, įvyksta skirtingai. Pavyzdžiui, vaikų kauluose yra mažiau neorganinių medžiagų, todėl jie ne tokie trapūs, kaip vyresnio amžiaus žmonių. Be to, vaikų geresnė kraujotaka, kaulai apsupti sodraus antkaulio. Todėl, pažymi medikas, jei ir lūžta vaiko kaulas, tai dažnai jis nevisiškai lūžta, nes antkaulis dažniausiai lieka nepažeistas.
Retai vaikams ir sąnariai išnirsta. Dažniausiai jiems išsitempia audiniai arba įplyšta raiščiai. Dėl to, kad vaikų sąnariai formuojasi neproporcingai. Išryškėjus patinimui, skausmui, sutrikus judesiams, būtina skubiai kreiptis į vaikų chirurgą.
Be to, dėl vaiko kaulų elastingumo ir lankstumo ypač pavojingos stuburo traumos, kurių šią vasarą taip pat išvengta. Tokias traumas, pasak mediko, tenka gydyti ilgai, net keletą metų. Jos dažnai pasitaiko nardant. Įvykus traumai, nukentėjusįjį reikia paguldyti ant kieto pagrindo. Esant kaklo srities traumoms, būtina uždėti fiksuojamąją apykaklę.
Nors traumų važinėjantis dviračiu ir pastebimai sumažėjo, tačiau visai išvengti jų nepavyko. Ypač apmaudu, kai važinėjantis dviračiu, riedučiais trūksta įvairūs vidaus organai: kepenys, blužnis, inkstai. Šie vaikų organai, pasak mediko, yra santykinai didesni ir geriau aprūpinti krauju, negu suaugusiųjų, todėl lengviau pažeidžiami.
Svarbu – skubi pagalba
Profesionali pirmoji pagalba, pasak mediko, labai dažnai lemia ir tolesnio gydymo sėkmę. Todėl labai svarbu, ištikus traumai, kuo skubiau kreiptis į medikus. Tačiau nemažai gali padėti ir kiekvienas žmogus. Svarbu žinoti, jog sumušus ar patempus raiščius, reikia pakelti nukentėjusiojo galūnę ir jos nejudinti. Ypač padeda šalto ledo gabaliukai, kuriuos galima įvynioti į rankšluostį ar polietileno maišelį. Šalti kompresai dedami ant sumuštos vietos.
Pasitempus ar plyšus čiurnos raiščiams, taip pat labai padeda šalti kompresai. Juos dėti reikėtų keičiant pirmąsias dvi valandas po traumos. Jei skausmas nurimsta po kelių valandų, galima tikėtis, jog rimtesnių pažeidimų nėra. Tačiau sumuštą vietą ryte ir vakare ne ilgiau kaip savaitę reikėtų tepti tepalu su heparinu. Jei skausmas nerimsta, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jeigu yra sumušimų, pažeista oda, atsirado žaizdų, puikiai tinka vandens pagrindu sukurtas gelis, kuris mažina skausmą ir audinių uždegimą. Vaikui svarbu, kad kuo greičiau išnyktų nemalonūs pojūčiai ir paraudimas. Priemonė tinka ir pašalinus svetimkūnius: medžio atplaišas, stiklą iš odos, gydant nudegimus, nubrozdinimus, gilias žaizdas.
Kiekvieną kartą vaikui susižeidus svarbu žinoti, kaip tai atsitiko. Tačiau ypač aplinkybės svarbios, kai vaikas susimušė galvą. Reikia pirmiausia išsiaiškinti, į ką trenkėsi, iš kokio aukščio krito, kaip krito... Įvykus galvos traumai, vaiką patariama paguldyti ant šono, prie sumuštos vietos pridėti šaltą kompresą. Po nelaimingo atsitikimo reikia stebėti vaiko būklę. Jei pasikeitė įprastas elgesys, jei pykina, vemia, yra mieguistas, reikia nedelsiant vežti į ligoninę, nes gali būti sukrėstos smegenys.
Įvykus stuburo traumai, kaip minėta, vaiką reikia paguldyti ant kieto pagrindo ir jokiu būdu nevesti vaiko namo. Kai vaikas susimuša pilvą, ant jo dedamas šaltas kompresas, vaikas guldomas jam patogioje padėtyje, draudžiama gerti ir valgyti. Tik lūpas galima suvilgyti vandeniu.
Pasak chirurgo, vaikų traumos ne visada atsitiktinės. Dažnai jos priklauso nuo vaiko elgesio, žinių, įpročių saugiai dirbti, žaisti, pramogauti. Specialistų įrodyta, kad net devynių iš dešimties nelaimingų atsitikimų buvo galima išvengti.
Tėvai, pasak mediko, turėtų labiau mokyti vaikus, kad būtų atsargūs namuose, kieme, gatvėje, paplūdimyje. Tai reikia priminti ir kartoti nuolat.
Ypač maži vaikai, pasak vaikų chirurgo, dažnai nukenčia dėl to, kad tėvai juos paprasčiausiai... pamiršta. Žinoma, ne miške ar gatvėje, bet pamiršta be priežiūros tokioje vietoje, kur vaikas gali nukristi, kur gali užsimesti kokį daiktą. Ypač nemalonu, kai vaikas nutraukia nuo stalo karštos kavos puodelį, nes tėveliai pamiršo jį padėti toliau, nors mažylis ropinėja po kambarį.
Tėvai turi pasirūpinti ir tuo, kokia avalyne vaikai bėga į kiemą, ar nelaipioja po medžius avėdami šlepetėmis, nes tada vargiai pavyks iš medžio išlipti nenukritus ar nesusiplėšius. Nereikėtų leisti ir basiems maudytis nežinomose vietose, akmeningose pakrantėse, nes tarp akmenų dažnai pasitaiko ir stiklo šukių. Medikas pažymi, jog vis daugia vaikų, važinėjančių dviračiu ar riedučiais, naudoja apsaugines priemones keliams, alkūnėms, šalmą. Jei nenaudoja ir susižaloja, belieka tėvams kaltinti save už tai, kad nenupirko arba nekontroliavo savo atžalos.
