„Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir vyraujantis jaunystės kultas dažnai nustumia į šalį mums nepatogius, nors tikrai neišvengiamus dalykus. Vienas iš jų – tai senatvė. Todėl šiemet su Maltos ordino pagalbos tarnyba organizavome iniciatyvą, kuria kvietėme „pasimatuoti“ senatvę ir parodyti, kaip ji pakeičia jauno žmogaus veidą. Taip visus – tiek maltiečių savanorius, tiek žymius žmones, o kartu ir visą visuomenę – norėjome paskatinti susimąstyti, kad garbus amžius yra kupinas ne tik išminties ar patirties, bet dažnai ir kupinas vienatvės“, – teigia vienas iš akcijos iniciatorių Mindaugas Snarskis.
Fotosesijoje dalyvavusios žymios moterys ir Maltos ordino savanoriai neslėpė nuostabos – vienus jų senatvė veide gąsdino ir baugino, kitus – paskatino susimąstyti. I. Stonkuvienė teigia, kad senatvė – tai viena stipriausių jos baimių. Žymi moteris sako, kad senatvės labiausiai bijo ne dėl išorinių bruožų ar veidą puošiančių raukšlelių, bet dėl vidinės senatvės: atsilikti nuo savo vaikų, netekti jaunatviškumo ir noro gyventi, judėti.
„Nors norėčiau po daugelio metų būti tokia „kieta“ ir truputį išprotėjusia senute, suprantu, kad ne visi dabartiniai seneliai turi tokią galimybę. Deja, tačiau šiandien senatvė dažnai siejama ir su vienatve, kai senas žmogus jaučiasi užmirštas ir nebereikalingas. Todėl manau, kad mums, jauniems, būtina parodyti dėmesį, nors ir keletą minučių. Žinau iš savo patirties, kad senam žmogui užtenka labai nedaug – atnešti sriubos, prisėsti šalia, paklausti, ar patiko, ar skanu, kaip jis jaučiasi“, – sako I. Stonkuvienė.
Kita projekto dalyvė – Gabrielė Martirosianaitė – pamačiusi save seną ir susiraukšlėjusią, šio atvaizdo visai nepabijojo.
„Aš sau atrodau susitelkusi, rimta ir rami, bet tikrai sau neatrodau baisiai. Kas neišvengiama, to nereikia bijoti. Makiažas padeda nukeliauti į ateitį ir suprasti, kokia ji bus: negalvokime, kad visos ir visi amžinai būsime jauni, lygia oda. Tačiau ant veido juk matosi ir gyvenimo patirtis, visi nugyventi metai. Tai savotiškai gražu“, – sakė žymi moteris.
G. Martirosianaitė neslėpė liūdesio dėl vienišų senelių ir kvietė visus aukoti bei prisidėti prie „Maltiečių sriubos“ akcijos.
„Man skaudu matyti vienišus senelius, tai yra vienas skaudžiausių dalykų. Pati vedžiau maltiečių renginį pernai, vesiu jį ir šiemet. Be to, mano radijo kolega Mantas dirba maltiečiuose: jis yra tas žmogus, kuris vežioja senukams sriubas. Dažnai girdžiu kolegos pasakojimus, kokia yra realybė ir man ji yra skaudi. Supratau viena – mes visi galime tą žiaurią realybę praskaidrinti. Tik pagalvoti neužtenka, kai pagalvoji - reikia ir daryti“, – sako G. Martirosianaitė.
„Pasimatuoti“ senatvę ne mažiau emocijų sukėlė ir trims maltiečiams – Aidui Gedminui, Gretai Cijūnelytei bei Martynui Petkevičiui. Ne vienerius metus Maltos ordine savanoriaujantys jaunuoliai į senatvę galėjo pažvelgti visai kitomis akimis.
„Su šiuo sendinančiu makiažu išėjau į gatvę, nes norėjau stebėti aplinkinių reakcijas. Nors pati jaučiausi puikiai, kaskart praeinant pro langą, veidrodį – išsigąsdavau. Nuvykus į darbą, sulaukiau komentarų: Greta, sergi? Bloga? Kas nutiko? Tik tada supratau, ką reiškia tas nuolatinis senolių susirūpinimas dėl savo išvaizdos ir posakis, kad „širdyje esu jaunas“. Eini sau gatve, regis, darai viską kaip tau įprasta, kol akimirkai nesustoji ir nepasižiūri į save – nors jautiesi žvalus, tačiau, deja, gyvenimas palieka savo žymę veide. Šis mano „įsikūnijimas“ tikrai privertė susimąstyti, kad senatvė aplankys kiekvieną iš mūsų“, – sakė akcijos dalyvė G. Cijūnelytė.
„Maltiečių sriubos“ akcija vykdoma nuo 2006 metų. Jos tikslas – surinkti lėšų pagalbos projektams vienišiems, seniems ir sunkiai sergantiems senoliams. Už akcijos metu surinktas aukas visus metus maltiečiai vykdo projektus „Maistas ant ratų“ ir „Socialinė priežiūra namuose“. Viso šiuo metu maltiečiai Lietuvoje nuolat globoja daugiau kaip 2 500 vienišų, sunkiai sergančių senjorų.
Lapkričio mėnesį prasidėjusi „Maltiečių sriubos“ iniciatyva ketina aplankyti 40 Lietuvos miestų.
