Po šešerių metų Anglijoje vėl Lietuvoje gyvenanti atlikėja sako iš naujo atradusi dalykus, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami – nuo didesnio būsto ir paprastesnės nuomos iki saugumo bei galimybės beveik viską mieste pasiekti per keliolika minučių.
„Ilgiausią laiką namais man buvo tapęs Londonas. Tačiau, matyt, taip ir nepriprasdavau prie vienos vietos. Kiekvienais metais kraustydavausi tai dėl rajono, tai dėl darbų ar dėl to, kad norėdavosi kokio nors pokyčio. Dabar atsimenu, kaip sugrįžusi į Lietuvą stovėjau Vilniaus senamiestyje, telefoną stipriai laikydama abiem rankomis, kad tik koks pravažiuojantis dviratininkas jo neišplėštų. Londone tai buvo kone kasdienybė, o Lietuvoje – visai kitaip. Džiaugiuosi grįžusi“, – dalijasi atlikėja.
Tuo metu K. Grubliauskaitė-Svitojė atkreipia dėmesį, kad Lietuva tampa patrauklia vieta ne tik sugrįžti, bet ir įsikurti atvykėliams iš kitų šalių. 192 valstybes ir teritorijas apimančiame 2026 m. „Rumavi Global Relocation Index“ reitinge Lietuva pripažinta šešta patraukliausia šalimi persikelti gyventi. Tokią aukštą vietą jai padėjo užimti gerai įvertinta bankų sistema, žaliosios erdvės, būsto įperkamumas ir kiti gyvenimo kokybei svarbūs veiksniai.
„Nors kaina, plotas ir vieta išlieka vieni svarbiausių kriterijų, žmonėms vis svarbiau tampa ir tai, kokia aplinka jų laukia už būsto durų: ar ten saugu, ar teritorija tinkamai apšviesta, ar šalia yra erdvių pasivaikščioti, vaikams pažaisti, ar patogu pasiekti darbą, parduotuvę, mokyklą, ar yra vietos dviračiui. Todėl geras projektas prasideda ne nuo pastato fasado – jis prasideda nuo supratimo, kaip žmogus toje vietoje gyvens kasdien“, – pabrėžia „Realco“ atstovė.
Įsilaužimas pakeitė požiūrį į namus
Beatrich pasakoja, kad kurį laiką save vadino pasaulio piliete – kraustėsi kone kasmet ir spėjo pagyventi ne vienoje vietoje. Tai leido pamatyti, kuo gyvenimas ir būsto situacija svetur skiriasi nuo Lietuvos. Pavyzdžiui, rasti gerą butą Anglijoje, anot jos, buvo itin sunku, o pasitaikius patraukliam variantui nebūni vienintelis pretendentas. Tuomet prasideda varžytuvės, kuriose pranašumą įgyja pasiūlęs didesnį biudžetą. O su nuoma be tarpininkų ten jai apskritai neteko susidurti.
„Visur tarpininkauja agentūros, kurių kostiumuoti darbuotojai įrodinėja, kad čia dar neva gerai moki už šį mažą butuką centre. Dar vienas neįprastas dalykas – nė viename bute skalbimo mašina nestovėjo vonioje. Naujesnės statybos būstuose ji būdavo įrengta lauko spintoje, o senesniuose – karaliaudavo virtuvėje. Kažkas iš britų man aiškino, kad taip tiesiog išvedžiotas vamzdynas“, – dalijasi pašnekovė.
Pasak jos, Londone gyvenamosios erdvės būna itin mažos. Daugelis senų pastatų ten perplanuojami taip, kad iš vieno didelio namo atsirastų, pavyzdžiui, septyni atskiri butai, siekiant apgyvendinti daugiau žmonių ir gauti daugiau pajamų iš nuomos.
„Jei šiandien reikėtų rinktis kitą miestą ir būstą, pirmiausia atkreipčiau dėmesį į saugumą. Kai buvau paauglė, į mano tėvų namus buvo įsilaužta. Nuo to laiko vieta, kurią vadinu namais, turi būti saugiausia vieta žemėje, o Lietuvoje jaučiuosi saugiau. Čia ir šiaip daug kas paprasčiau, o būstai – didesni, nesvarbu, kurioje miesto vietoje jie yra“, – atvirauja atlikėja.
Automobiliu – viskas ranka pasiekiama
Beatrich teigimu, jai svarbu, kad ir pats būstas būtų patogiai išplanuotas, jaukus, o iš jo būtų paprasta pasiekti darbo vietą, parduotuves bei kitas kasdienes vietas. Ji pasakoja, kad dažnas kraustymasis Anglijoje padėjo geriau pažinti miestą, jo infrastruktūrą ir viešąjį transportą. Savo automobilio ji ten niekada neturėjo, nes iš taško A į tašką B patogiai ir greitai buvo galima nuvykti metro.
„Tačiau Lietuvoje gauni visišką laisvę, kai keliaujant mašina viskas atrodo ranka pasiekiama, 15 minučių – ir jau esi vietoje. Tik ne per kamščius – jie kol kas yra didžiausias Vilniaus minusas. Kiekvieną dieną bandau viską susidėlioti taip, kad nereikėtų kelių valandų praleisti mašinoje miksuojant gazo ir stabdžio pedalus“, – dalijasi pašnekovė.
Ji priduria, kad, būdama gyvūnų mylėtoja, daug dėmesio skiria ir aplinkai – tam nebūtinas didelis kiemas, tačiau gyventi šalia parko, miškelio ar kitos žaliosios erdvės jai būtų didelis privalumas. Vis dėlto, Beatrich vertinimu, kai kuriuose Vilniaus rajonuose žaliųjų erdvių dar galėtų būti daugiau, taip pat trūksta šiukšliadėžių.
„Nepaisant to, manau, kad Vilnius gyvenimo sąlygomis tikrai pirmauja. Esu grįžusi beveik 2 metus ir kiekvieną dieną džiaugiuosi savo sprendimu. Nuo tada, kai išvykau iš Lietuvos ir grįžau, labai daug dalykų čia pasikeitė. Galbūt ir aš pati pasikeičiau. Šiuo metu man gera ten, kur esu“, – sako Beatrich.
Lietuvos pranašumas – ne tik būsto kaina
„Realco“ atstovės teigimu, gyvenimas užsienyje suteikia galimybę palyginti ne tik būstų kainas ar dydį, bet ir skirtingų šalių kultūrą. Ji atsispindi ne tik gyventojų tarpusavio santykiuose ar NT nuomos bei pirkimo tvarkoje – skiriasi ir pačių namų išplanavimas, įrengimas, priežiūros standartai, požiūris į pirkėjus ar nuomininkus. Tai, kas vienoje šalyje atrodo savaime suprantama, kitoje gali nustebinti.
„Kultūriniai skirtumai atsiskleidžia net per kasdienes smulkmenas: kiek vertinamas privatumas, kaip bendraujama su kaimynais, kokios nerašytos taisyklės galioja bendrose erdvėse, kiek laisvės suteikiama būstą įsirengti pagal save. Skiriasi ir žmonių lūkesčiai dėl bendrų erdvių priežiūros, bendruomeniškumo ar asmeninės erdvės. Todėl ilgiau svetur gyvenę žmonės gali palyginti ne tik skirtingų šalių NT rinkas, bet ir pačią gyvenimo jose patirtį“, – aiškina K. Grubliauskaitė-Svitojė.
Anot jos, Lietuva jau dabar išsiskiria daugeliu gyvenimo kokybei svarbių rodiklių. „Rumavi Global Relocation Index“ duomenimis, Lietuvą nuo pirmą vietą užimančios Estijos skiria vos 1,8 balo – šalys surinko atitinkamai 71 ir 72,8 balo iš 100. Lietuva taip pat užima ketvirtą vietą pasaulyje tarp šeimoms palankiausių šalių, septintą – tarp patraukliausių verslininkams, o dešimtą – tarp palankiausių dirbantiems nuotoliu.
Stipriausiai įvertinta Lietuvos valiutos ir bankų sistema (99 balai), žaliosios erdvės (90,4), užsieniečių nuosavybės teisių apsauga (90), interneto sparta (85) ir būsto įperkamumas (81). Silpniausiai šalis įvertinta dėl klimato sąlygų ir kai kurių mokesčių rodiklių.
K. Grubliauskaitės-Svitojės vertinimu, viena iš šiandieninės Vilniaus NT rinkos stiprybių – platus pasirinkimas skirtinguose rajonuose, kainų segmentuose ir statybos etapuose. Ji skaičiuoja, kad vien sostinėje pirkėjai šiuo metu gali rinktis iš maždaug 6 tūkst. naujų butų, o tokia didelė pasiūla skatina vystytojus konkuruoti ne tik kaina, bet ir architektūra, projekto kokybe, išplanavimu ir kitais patogumais.
„Tai leidžia pirkėjams atsirinkti, atidžiau įvertinant būsto privalumus: išplanavimą, natūralią šviesą, vietą daiktams, energinę klasę ir išlaikymo sąnaudas. Svarbi ir naujų daugiabučių aplinka – paprastai bent 30 proc. sklypo ploto turi būti skirta žalumai, numatomos vaikų žaidimų, poilsio erdvės, vietos automobiliams bei dviračiams. Todėl vystytojai stengiasi pasiūlyti kuo geriau apgalvotus, gyventojų poreikius atitinkančius būstus“, – vardija „Realco“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovė.
Pasak jos, šiandien kokybiškas gyvenimas Vilniuje nebeapsiriboja vien miesto centru – sparčiai vystosi ir kiti rajonai, juose atsiranda paslaugų, viešųjų erdvių, gerėja infrastruktūra. Todėl vis daugiau kasdienių reikalų galima susitvarkyti šalia namų, negaištant laiko kelionėms.



