Iš gatvės – į „Eurovizijos“ sceną: latvis ruošiasi daužyti merginų širdis

„Jaučiuosi puikiai. Džiaugiuosi, kad į sceną žengsiu pirmas. Man teks garbė „apšildyti“ žiūrovus. Taip pat džiaugiuosi, nes po savo pasirodymo tiesiog galėsiu mėgautis puikiu koncertu. Tikrai bus ką pamatyti, kadangi mūsų pusfinalis yra labai stiprus“, - pokalbį pradėjome su Justu, Latvijos atstovu „Eurovizijoje“, kuris šįvakar pradės antrąjį konkurso pusfinalį.

31

Savo gyvenimo be muzikos neįsivaizduojantis 21-erių vaikinas tikino, kad nežino, kuo dar gyvenime galėtų užsiimti. „Jūs nepavargstate daryti interviu, o aš nepavargstu muzikuoti. Tikrai nežinau, ką galėčiau veikti gyvenime, - sakė Justas. - Į mano galvą niekada nėra atėjusi mintis „Turėčiau būti teisininkas arba taksi vairuotojas“. Muzika yra mano meilė“.

Pasak jo, didžiausią įtaka jam gyvenime yra padariusi Ray'aus Charleso, Michaelo Jacksono, „The Neighbourhooh“ bei „Galss Animals“ kurta muzika. Savo karjerą vaikinas pradėjo kaip gatvės muzikantas Rygoje, o dabar kuria kartu su hip-hopo grupe Gacho bei funk-roko grupėmis „TaxFree“ ir „Bunch of Gentlemen“.

REKLAMA

(31 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Iš gatvės – į „Eurovizijos“ sceną: latvis ruošiasi daužyti merginų širdis

„Žinote, iki šiol jaučiuosi gatvės muzikantu, man patinka labai įvairi muzika. Be to, aš niekada nesureikšminu, kiek klausytojų stovi prieš mane. Manęs gali klausytis dešimt žmonių, bet aš būsiu labai dėl to laimingas. Visi mėgsta girtis masiškiausiais savo koncertais. Man tai nepatinka. Taip, esu su grupėmis pasirodęs prieš tūkstantinę auditoriją, tačiau to visiškai nesureikšminu“, - kalbėjo Justas.

Jo teigimu, pirmasis jo išėjimas su gitara į Rygos gatves tapo tikru lūžiu jo gyvenime. „Man buvo penkiolika, nemažai laiko leisdavau prie pianino, savaip pergrodavau populiarias dainas. Sumaniau, kad norėčiau išmokti groti gitara, - įsijautęs pasakojo Justas. - Tik niekada nerašykite, kad esu gitaristas. Labai daug neišmokau, žinau akordus... Tuos pačius paprasčiausius. Taigi, vieną saulėtą dieną nusprendžiau su gitara išeiti į gatvę“.

Atlikėjas prisipažino, kad pirmas kartas buvo paženklintas begaline baime. „Tačiau užsimerkiau ir pradėjau groti... Kokia tai buvo daina? Leiskite prisiminti, - kiek susimąstė vaikinas. - Tai buvo Leonardo Coheno „Hallelujah“. Aš mylėjau šią dainą. Žmonės mane pasitiko labai pozityviai. Man tai patiko ir kitą dieną aš vėl stovėjau gatvėje. Tiesiog norėjau patirti tą nuostabų jausmą dar kartą“.

Didžiausia staigmena vaikinui buvo, kai internete pradėjo sklisti vaizdo įrašai su jo pasirodymais gatvėje. „Tai buvo pati geriausia vasara mano gyvenime. Žmonėms patiko tai, ką aš darau. Tai suteikė man drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis, - kalbėjo muzikantas. - Supratau, kad turiu tęsti tai, ką pradėjau. Nusprendžiau tobulinti savo vokalą, kitus muzikinius įgūdžius. Būtent tada supratau, kad mano pašaukimas yra būti artistu“.

Po kelių metų Justas surado bendraminčių ir įkūrė grupę, nors vaikinai neturėjo pakankamai instrumentų. „Tiesiog sėdėdavome ir stengdavomės kažką groti. Žinoma, daugiausiai dėmesio skyrėme klasikinio roko „koveriams“. Manau, kad visos jaunos grupės nuo to pradeda. Pamatėme, kad bėga mėnesiai, o mes tai darome vis geriau, - pasakojo Justas. - Po kiekvieno koncerto pripažindavome, kad buvo geriau, bet norime, kad būtų dar geriau. Privalėjome judėti į priekį. Po kelių metų grupė „Gacho“ pakvietė mane įrašyti albumą. Sutikau, kadangi tai yra puiki patirtis. Jų dėka susipažinau su didžiąją scena. Su hip-hopo grupe įgytą patirtį pasistengiau „perkelti“ į savo roko grupę... O dabar? Esu „Eurovizijoje“.

REKLAMA

Paklaustas, kokią žinutę siunčia savo klausytojams, Justas leido suprasti, kad tai yra labai asmeniškas dalykas. „Kiekvieną kartą, kai atlieku dainą, tikiuosi, kad klausytojas išgirs žinutę, kurią tuo metu jis nori išgirsti. Žinote, į muziką reikia žvelgti paprasčiau. Klausytojas sau neturėtų uždavinėti klausimų „O ką jis tuo norėjo pasakyti?“, „Ką šis bičas turi omeny?“ Neapsunkinkite savo gyvenimo nagrinėdami kiekvieną dainos žodį, - šypsojosi latvis. - Žinote, tas atlikėjas gali dainuoti apie narkotikus. Kartais geriau nežinoti... Mano dainos? Tai yra mano istorija, tai yra mano emocijos ir nuotaikos. Niekada nemėgau, kai manęs klausdavo „Ei, o ką norėjau tuo pasakyti?“. Mano atsakymas yra paprastas: „O kaip manai tu? Juk aš tau parašiau“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų