• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pietų Afrikos nuomonės formuotoja, siejama su prieštaringą atgarsį sukėlusiu darbo pasiūlymų projektu Rusijoje, atsiprašė už tai, kad prisidėjo prie jo reklamos šalyje, kur daug jaunų žmonių labai ieško darbo.

5

Pietų Afrikos nuomonės formuotoja, siejama su prieštaringą atgarsį sukėlusiu darbo pasiūlymų projektu Rusijoje, atsiprašė už tai, kad prisidėjo prie jo reklamos šalyje, kur daug jaunų žmonių labai ieško darbo.

REKLAMA

Cyan Boujee, tikrasis vardas Honour Zuma, sulaukė kritikos po to, kai vienas jos internete paskelbtų vaizdo įrašų, siūlančių darbą 18–22 metų merginoms, tapo itin populiarus, rašo bbc.com.

Tai paskatino valdžią įspėti visuomenę apie šią schemą bei priminti apie prekybos žmonėmis pavojus ir nepatikrintų darbo pasiūlymų užsienyje riziką.

REKLAMA
REKLAMA

„Vos tik pamačiau komentarus prie savo istorijų ir vaizdo įrašų, supratau, kad tai nėra dalykas, kurį galiu palaikyti,“ – 24-erių metų influencerė sakė savo 902 tūkst. „Instagram“ sekėjų.

REKLAMA

Žinoma tiesiog Cyan vardu, ji pašalino reklaminius įrašus iš socialinių tinklų. Juose buvo kalbama apie galimybę pradėti naują gyvenimo etapą jaunoms moterims karjeros pradžioje.

Paskelbė vaizdo įrašą

Viename Tatarstane (Rusijoje) nufilmuotame ir savaitgalį „TikTok“ įkeltame vaizdo įraše, kur Cyan turi 1,7 mln. sekėjų, ji teigė, kad siūloma dvejų metų starto programa, suteikianti profesinių įgūdžių – nors kokiose srityse, taip ir nebuvo paaiškinta. Esą įdarbintos merginos gaus darbus ir bus mokomos rusų kalbos.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto pasirodė kaltinimų, kad kai kurios į Tatarstaną įdarbintos merginos buvo priverstos dirbti ginklų gamykloje, kurioje gaminami dronai, naudojami Rusijos kare prieš Ukrainą.

Atsiprašydama „Instagram“, Cyan pripažino, kad „prekyba žmonėmis yra labai, labai rimtas reikalas“, o kilęs pasipiktinimas tapo jai ir visiems kitiems nuomonės formuotojams didžiule pamoka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žinojau, kad šį turinį privalau ištrinti nedelsiant – pinigai man nerūpėjo“, – sakė ji. „Atsiprašau ir tikiu, kad tokia situacija daugiau nepasikartos.“

Dėl vaizdo įrašų kilo didelis skandalas socialiniuose tinkluose – netgi pradėta peticija, raginanti nuomonės formuotojus savo platformose skleisti informaciją apie prekybos žmonėmis požymius ir pavojus, o ne reklamuoti abejotinus pasiūlymus.

REKLAMA

Įsitraukė ir teisėsauga

Į šią schemą jau įsitraukė teisėsauga. Teisingumo viceministras Andries Nel perspėjo, kad tokios vadinamos galimybės, dažnai yra susijusios su rimta darbo išnaudojimo bei prekybos žmonėmis rizika.

„Niekada nepasitikėkite vien socialinių tinklų reklamomis ar nepageidaujamais pasiūlymais – visada patikrinkite ir patvirtinkite darbo galimybes oficialiais kanalais,“ – trečiadienį pabrėžė jis.

REKLAMA

Vienas pagrindinių verbuotojų šiame projekte, kurį reklamavo Cyan ir kiti influenceriai, yra specialioji ekonominė zona Tatarstane – būtent ten, kaip manoma, gaminami ginklai.

Gegužę paskelbtoje „Global Initiative Against Transnational Organized Crime“ ataskaitoje nurodoma, kad į starto programą žmonės viliojami melagingais pažadais dėl darbo pobūdžio, sąlygų ir švietimo galimybių. Tuo tikruoju tikslu laikoma dronų gamybos programos palaikymas.

Dauguma dalyvių, kaip teigiama, dirba tiesiogiai dronų gamyboje, kiti – aptarnaujančiose pozicijose, pavyzdžiui, valytojais ar maisto tiekėjais.

Viename dabar jau ištrintame įraše Cyan buvo sakiusi: „Atrodo, kad merginos čia traktuojamos teisingai – afrikietės, azijietės, lotynų amerikietės.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų