Atvirame interviu kulinarė atvirai papasakojo apie darbu virtusi hobį, mitybą, išsipildžiusias svajones ir neįprastų augintinių kolekciją.
Virtuvės šefė I. Juciūtė-Čibirkienė – daugeliui geriausiai atpažįstama, kaip TV3 kulinarinės laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja. Tačiau veikli moteris dar rašo maisto tinklaraščius „Skanus gyvenimas“ ir „Maisto klubas“, leidžia savo kulinarinę knygą, o be viso to... augina įvairių veislių 70 vištų!
Kaip ir kada kulinarija tapo jūsų aistra?
Kulinarija tapo aistra, kai gimė mano pirmasis vaikas. Jį auginti auginant teko sėdėti namuose, vyras sunkiai dirbo, o aš jaučiausi tokia niekam nereikalinga. Norėjau kažkaip kompensuoti tą savo buvimą namuose, tai pradėjau skaniai gaminti, kad palepinčiau vyrą.
Žodžiu, vienas patiekalas po kito, viskas labai skanu, kartais jau net ne viską spėdavom suvalgyti, kiek prigamindavau. Taip po truputį pradėjau ruošti maistą pagal užsakymus, pradėjau gaminti visokiems banketams, furšetams užkandžius ir viskas kažkaip išsirutuliojo, kad tai tapo mano gyvenimo būdu.
Norėjau save realizuoti ir ieškojau, ką aš čia galėčiau daryti, tai maisto gaminimas man teikė didžiausią malonumą iš visų. Nesu baigusi jokių mokslų, esu savamokslė ir iki dabar eksperimentuoju, mokausi iš žurnalų, iš internetinių svetainių.
Ar griežtai prisižiūrite mitybą? Gaminate tik sveiką maistą?
Tikrai ne. Turiu savo mėgstamą posakį: arba valgai, ką nori, arba atrodai, kaip nori. Tai aš valgau, ką noriu. Mano maistas yra sveikas tuo, kad aš jį užsiauginu pati.
Kadangi gyvenu kaime, tai sugalvojau auginti vištas dėl kiaušinių, tada vyro paprašiau, kad pastatytų šiltnamį, kad užsiaugintume agurkų, pomidorų, žirnių, braškių. Bet mano gaminamas maistas nėra sveikas, mano maistas skanus (juokiasi).
Todėl ir mano tinklaraštis vadinasi „Skanus gyvenimas“, nes mes mėgstam valgyti skaniai, o kas man skanu, tas nėra labai sveika. Aš mėgstu lietuvišką virtuvę – visokie bulviniai blynai, cepelinai, riebūs padažai man labai patinka.
Kaip gimė idėja rašyti apie maisto gaminimą?
Viskas prasidėjo prieš 8-erius metus. Tada aš dalyvaudavau vienam forume, kur mamos diskutuoja apie savo vaikus ir dalindavausi savo receptais, nes, kaip minėjau, gimus vaikui pradėjau gaminti. Tada dar draugės pradėjo klausinėti receptų, ir taip viena jų pasiūlė susikurti savo tinklaraštį.
O tada internetas dar buvo tokia naujiena, kompiuterį neseniai vyras buvo nupirkęs, aš nelabai ką ten mokėjau, tai man draugė jį ir sukūrė.
Pradėjau rašyt ir po truputį pastebėjau, kad atsirado sekėjų ir komentatorių. Taip ir įnikau į rašymą. Per 8-erius metus sekėjų prisikaupė, jie yra aktyvūs, mane palaiko gamindami ir bandydami mano kepinius. Tai mane skatina augti toliau ir tobulėti.
Esate laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja. Ar neišgąsdino pasiūlymas gaminti prieš kameras?
Ne, nes prieš kameras mano darbas prasidėjo anksčiau. Praeitą „Virtuvės istorijų“ sezoną dirbau tik kaip šefė, o šiemet labai džiaugiuosi, kad laidą atiteko garbė vesti man.
Pamenu, dar tada, kai tik pradėjau rašyti maisto tinklaraštį turėjau dvi dideles svajones: išleisti savo kulinarinę knygą ir vesti laidą televizijoje. Nors svajonės buvo trys, dar labai norėjau ištekėti. Tai šiemet mano visos trys svajonės ir išsipildė. Metas galvoti apie naujas!
Be visų šių veiklų, dar leidžiate ir kulinarinę knygą. Apie ką daugiausia ji bus?
Knyga tos pačios krypties, kaip ir tinklaraštis. Mano virtuvė yra lietuviška, tradicinė. Populiariausias video receptas, turintis apie milijoną peržiūrų, tikriausiai yra žemaičių blynai, toliau kiti elementarūs paprasti patiekalai tokie, kaip varškėčiai, varškės spurgos.
Ir taip aš supratau, kad turbūt šiais laikais rizotą, tiramisu, lazaniją gali pagaminti bet kuri šeimininkė, o lietuviškus, tuos galbūt kiek nutolusius nuo šiandienos patiekalus, gali pagaminti ne kiekviena. Todėl mano knyga ir vadinasi „LT virtuvė. Atrasti iš naujo“. Tai bus seni receptai, su kuriais mes užaugome. Jie šiek tiek pakoreguoti, patobulinti, pritaikyti šiuolaikiniam skoniui.
Šiuo metu turime daug veiklų. Ar pavyksta viską spėti? Ar randate laiko gaminti ir šeimai?
Iki dabar gyvenome labai pasyviai, atitolę nuo miesto, miško apsuptyje. Rūpinausi dideliu kiemu, augalais, namais, virtuve, užsiveisėme vištų, nes kiek trūko tos veiklos. Namie gyvenu ramiai, tai dabar man viską kompensuoja darbas su laida, knygos leidimas – tai, kur galiu atskleisti save. Kadangi gyvenau pakankamai sėsliai, tai man didžiulė pramoga „išeiti į žmones“.
Kol kas laiko užtenka gaminti ir šeimai, o jeigu ir neužtenka, ar apleidžia fantazija ir jėgos, tai mano šeima tikrai nesiskųsdama išsiverda koldūnų iš parduotuvės ir niekam nėra jokios tragedijos. Taip pat mažoji vienuolikmetė dukra bando sekti mano pavyzdžiu. Mano antrame tinklaraštyje „Maisto klubas“ yra vaikų rubrika, kuri vadinasi „Gamina vaikai“, ten ji filmuojasi gamindama ir rodydama receptus vaikams.
Šiuo metu auginate 70 vištų. Kaip gimė toks sumanymas? Kodėl būtent vištos?
Kepu kepinius ir visada naudoju kaimiškus vištų kiaušinius. Tų kiaušinių ieškodavau kaime, pas bobutes. Bet vėliau pradėjau prašyt vyro, juk tiek daug turim žemės, kad galėtume auginti vištas patys. Du metus įkalbinėjau, o jis niekaip nesutiko. Įkalbėti pavyko tik po dviejų.
Pirmais metais nieko nenutuokdami apie vištas, nusipirkom iš turgaus kažkokių senų, kurios beveik nedėjo kiaušinių. Taip vyras pradėjo domėtis ir nusprendėm, jei jau auginam, tai ne vien dėl kiaušinių, bet kad būtų gražu ir į jas pažiūrėti. Nusipirkom inkubatorių, važinėjam po Lietuvą, perkam retus veislinius kiaušinius, inkubatoriuje perim, išsirita viščiukai ir juos užsiauginam. Turim visokių, net juodų vištų – ir mėsa, ir organai, ir plunksnos – viskas juodai mėlyna. Bet mes jų nevalgom. Jos deda kiaušinius, jų irgi turim įvairiausių – mėtiniai, balti, su rudais taškučiais.
Išskirtinius gyvūnus auginanti I. Juciūtė-Čibirkienė sutiko pasidalinti ir mėgstamiausiais receptais, kuriems naudoja savo pačios užaugintų vištų kiaušinius.
Kibinai
Tešlai reikės: 500 g miltų 250 g sviesto 2 kiaušinių 100 g riebios grietinės Žiupsnelio druskos Įdarui reikės: 700 g maltos kiaulienos 3 svogūnų Druskos pagal skonį Maltų juodųjų pipirų pagal skonį
Gaminimas Šaltą sviestą sutarkuokite burokine tarka ir sumaišykite su miltais bei druska. Įmuškite kiaušinius, sudėkite grietinę ir užminkykite tešlą. Padėkite valandai šaltai. Įdarui į maltą mėsą suberkite smulkiai supjaustytus svogūnus, druską bei prieskonius. Gerai išminkykite.Palikite pasimarinuoti.
Atvėsusią tešlą sužnaibykite maždaug vienodo dydžio gabaliukais, gabaliuką tešlos atskirai iškočiokite, dėkite po šaukštą įdaro, gražiai užlankstykite kaselę. Padarytus kibinus dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, ištepkite plaktu kiaušiniu ir dėkite į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Kepkite 40 min. kol gražiai apskrus. Skanaus!
Varškės apkepas
Reikės: 1 kg Varškės 6 kiaušiniai 200 g manų kruopų 200 g cukraus 100 ml pieno 100 g sviesto Formos dugnui: šaukštas sviesto 3-4 šaukštai džiūvėsėlių
Gaminimas Varškę pertrinti per sietelį. Kiaušinių trynius įmaišyti į varškę, sudėti manų kruopas, supilti pieną ir tirpintą margariną. Standžiai išplakti baltymus su cukrumi. Sumaišyti abi mases į vieną. Leisti pastovėti apie valandą. Formą ištepti su šiek tiek sviesto ir pabarstyti gausiai džiūvėsėliais, supilti masę ir kepti 190 C. 40 min. Skanaus!
Saldi bandelių duona
Reikės: 560 g miltų 350 ml šilto pieno 10 g sausų mielių 2 kiaušiniai 80 g sviesto 75 g cukraus 50 g tirpinto sviesto 1 valg. š. cukraus 1 valg. š. cinamono
Gaminimas Mieles ištirpinti šiltame piene ir leisti pastovėti, kol ištirpinsite sviestą. Į dubenį persijoti miltus, supilti pieną, sviestą ir išplaktus su cukrumi kiaušinius. Užminkyti tešlą ir leisti ji pakilti dvigubai. Formuoti nedidelius kamuolėlius, dėti į skardą, išklotą kepimo popieriumi, aptepti tirpintu sviestu ir pabarstyti cukraus-cinamono mišiniu. Suformuotai ir paruoštai duonai leisti šiltai pastovėti apie 30 min. Kepti 190 C įkaitintoje orkaitėje 40 minučių.
„Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais 9.00 val. per TV3!
