Pernai Lietuvoje užregistruota 617 erkinio encefalito atvejų. Tai beveik tris kartus daugiau nei 2008 metais (220 atvejų). Vienas žmogus nuo erkinio encefalito mirė.
"Iš tiesų, pernai erkiniu encefalitu užsikrėtė daug daugiau žmonių nei 2008 metais. Sergamumui erkiniu encefalitu būdingi tokie svyravimai, juos įtakoja socialiniai, klimatiniai, ekonominiai veiksniai. Dėl šių įvairių veiksnių keičiasi erkių gausa ir aktyvumas. Sergamumui įtakos taip pat turi gyventojų elgsena ir socialiniai įpročiai, veikla – kaip dažnai jie iškylauja gamtoje ir pan.“, - komentavo šią statistiką Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičienė.
Erkiniu encefalitu praėjusiais metais susirgo 37 vaikai (6 proc. visų susirgimų).
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, priskiriamos didelės erkinio encefalito rizikos teritorijoms, čia yra didesnė tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu nei daugelyje kitų Europos šalių. Kaip ir praėjusiais metais, didžiausi sergamumo rodikliai registruoti Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Utenos apskrityse.
Erkinio encefalito židinių randama 27 Europos šalyse. Kasmet vidutiniškai Europoje ir Rusijoje erkiniu encefalitu suserga apie 13 tūkst. žmonių. Apie 2 proc. susirgusiųjų šia liga miršta, apie 35 – 58 proc. patiria ilgalaikių neurologinių sutrikimų: koncentracijos problemos, paralyžius, kalbos sutrikimai.
Pastaraisiais metais pastebima, kad Europoje daugėja zonų, kuriose yra rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu – infekuotų erkių jau randama ir aukštai kalnuose, ir netoli Šiaurės ašigalio. Ligą galinčios sukelti erkės ne tik plečia savo veiklos zonas, bet ir "ilgina veiklos laiką“. Tradiciškai laikyta, kad nuo jų galima nukentėti balandžio – spalio mėnesiais, tačiau, pavyzdžiui, pernai Vokietijoje jos jau buvo aktyvios vasarį – kovo pradžioje. Toks erkių aktyvumas siejamas su klimato atšilimu.
Vienintelė efektyvi priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai.
