Dzūko duonelė, pyragas – iš grikių. Kasdienis valgis kuklus, bet labai įvairus. Dzūkės išradingos šeimininkės. Pavasarį išvirs sriubą iš vos prasikalusios dilgėlės, rūgštynės, balandos... Beveik visos daržovių sriubas skanina džiovintais grybais.
O dar zacirka, kleckelių, pakruopių sriubos, juka, vasaros darbymečiu – šaltos (kaplūnas, šalti barščiai, saldžiosios)... Kiek rūšių padažų ir pagardų – iš kanapių, aguonų, svėrių ir kitų pievose bei miškuose augančių žolynų. Košės – žirnių, bobikų, grikių, kitų kruopų, troškės, bulvių ir bulvių tarkių su grikiais.
Mėsiedas – laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių – sočiausias. Lašinukai, kindziai, palendricos, kumpiai, kilbasos – viskas tik sūdyta, vytinta. Mėsa, karkos, ventrobai (kraujiniai, grikiniai, bulviniai vėdarai).
Egzotiškiausias – šaltanosiai. Gaminami iš grikių miltų (kartais pridedant ir bulvių tarkių), su kanapių ir svogūnų ar aguonų įdaru. Gėrimai – saldė, kisieliai iš uogų ir avižų, džiovintų vaisių, įvairiausios žolelių arbatos, midus, kava – iš gilių, morkų, cikorijų šaknų. Dzūkai ir nepralenkiami naminės gamintojai.
Kepiniai – pyragai, pyragėliai, bandelės su varške, uogomis, lašinukais. Begalė patiekalų iš bulvių, bet šiandien bene mėgstamiausias patiekalas – bulvinės bandos ant kopūstų lapų.
Žiemai dzūkas tuščio rūsio nepalieka. Šviežios daržovės, rauginti kopūstai, bruknės, grybai, agurkai. Šaltinio vandeniu užpiltos spanguolės. Džiovintos mėlynės, kriaušės, obuoliukai, žirniai, lęšiai, vikiai, pupelės ir įvairiausios žolelės.
