Toronto universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Ellen Bialystok, ištyrė 184 senatvine demencija sergančius pacientus. 91 iš jų nuo vaikystės laisvai kalbėjo viena kalba, o 93 – dviem. Paaiškėjo, kad dvikalbiams pacientams senatvinė demencija prasidėjo vidutiniškai apie 75,5 metus, o tiems, kurie kalbėjo tik viena kalba – apie 71,4 metus. Skirtumas išliko akivaizdus ir atmetus kultūrinių skirtumų, imigracijos, išsilavinimo, profesijos bei lyties faktorius.
Manoma, jog taip nutinka dėl vaikystėje sustiprėjusios kraujotakos smegenyse: kalbant 2 kalbomis smegenys geriau aprūpinamos krauju, stiprėja ryšys tarp smegenų nervų ląstelių ir tai apsaugo smegenis nuo senėjimo.
Tiesa, darbo autoriai pabrėžia, kad dvikalbystė tik sulėtina senatvinės demencijos procesą, tačiau jo visiškai nesustabdo.
