Fondiu - nacionalinis šveicarų patiekalas, gaminamas iš kelių rūšių fermentinio sūrio su vyšnine ir kitokiais priedais bei valgomas merkiant ant šakutės pamautą skrebučio arba virtos bulvės gabalėlį į burbuliuojančią sūrio masę.
Kaip visi nacionaliniai patiekalai, šveicarų fondiu turi visokių užsieninių variantų. Vienas žinomiausių - burgundiškas fondiu (pranc. fondue bourguignonne), gaminamas iš visai kitų produktų, bet patiekiamas taip pat, kaip ir sūrio fondiu: valgytojai merkia savo šakutes su maisto kąsneliais į ant stalo pastatytą katilėlį su virš spiritinės lempelės burbuliuojančiu viralu.
Norint pagaminti burgundišką fondiu pirmiausia reikėtų pasirūpinti tam pritaikytu indų rinkiniu, nes fondiu - juk ne tik skonis, bet ir ritualas. Tarkime, kad indus - puodą, ilgas dvišakes šakutes ir kaitinimo įtaisą - turime arba radome ką nors panašaus. Tuomet reikės apsirūpinti geros kokybės mėsa (kiauliena, veršiena, aviena). Kiekis priklausys nuo valgytojų skaičiaus ir jų apetito. Pagal dietologijos taisykles vienam žmogui berods reikėtų duoti bent 250 gramų.
Nepamirškite ir gabalo su kaulu, kurio reikia sultiniui. Virti sultinį iš pakučio šiuo atveju nepatartina, nes paprasčiausiai bus neskanu ir nesmagu valgyti. Beje, nuo sultinio reikėtų ir pradėti. Jis juk verda apie dvi valandas, tad šis parengiamasis darbas reikalauja laiko. Viralą tiktų pagardinti morkomis, salierais, svogūnais ir prieskoninėmis žolėmis. Sultinio virimas - sudėtingiausia viso gamybos proceso dalis, kurią geriausia atlikti gerokai iš anksto. Tuomet bus laiko viralui atvėsti kartu su visu nuvirtos mėsos gabalu. Visi žino, kad taip jo skonis sustiprėja, tampa sodresnis. Prieš perpilant sultinį į fondiu puodą, nepamirškite jį perkošti, kad skystis būtų skaidrus ir gražiai atrodytų.
Mėsą supjaustykite kubiukais (apie 2 cm dydžio). Sudėkite gabalėlius į kelias lėkštes nemaišydami skirtingų mėsos rūšių.
Užvirinkite sultinį ant plytelės ir verdantį perkelkite ant stalo viduryje įtaisyto kaitintuvo. Toliau virimo procese dalyvauja visi valgytojai, smeigiantys šakutėmis mėsą ir laikantys ją verdančiame sultinyje, kol ji taps tinkama valgyti pagal kiekvieno iš jų skonį.
Griežtoji mokykla siūlo patiekti prie mėsos tik vyno. Tačiau įvairių atšakų šalininkai tvirtina, kad galima kartu valgyti daržoves, duoną, įvairius padažus, kurie pateikiami keliuose dubenėliuose, o valgytojai įsideda į lėkštę norimą pavilgą.
Beje, tradiciniam burgundiškam fondiu vietoj sultinio naudojamas aliejus. Tačiau šiuolaikinių žmonių skrandžiai jau pageidauja ko nors švelnesnio. Dėl to greta mėsos fondiu siūloma paskanauti ir fondiu su žuvimi bei daržovėmis. Į verdantį daržovių nuovirą merkiami morkų, kalafiorų, porų gabaliukai, šviežios žuvies kąsneliais ir jūros vėžiagyvių minkštimas. Tikrai skanu. Žinoma, skonį lemia pirminių produktų kokybė.
Visų rūšių fondiu valgymo ritualą lydi visokie spėjimai, minklės, burtai ir panašiai, bet tai jau nebe kulinarijos, o etnologijos ar folkloristikos sritis.
Giedrės J. receptai
