Vilniuje nedidelėje Užupio angelo saugomoje krautuvėlėje kiekviena
pro duris įžengusi moteris virsta fėja. Šiam virsmui čia vadovauja dizainerė Viktorija Jakučinskaitė (28 m.).
Tik prasidėjo Naujieji metai, kuo rekomenduotum puoštis?
Šiemet labai madingos ryškios storos pėdkelnės, kurias gana paprasta derinti prie daugelio dalykų, svarbiausia - paieškoti panašios spalvos aksesuarų. Tam labai tiktų įvairiausi diržai: ploni, stori, puošti gėlėmis, stikliukais ir panašiai. Tačiau svarbiausia, kad būtų spalvų derinys. Nerekomenduočiau rinktis daugiau nei dviejų pagrindinių spalvų.
Dažna moteris pravėrusi spintą griebiasi už galvos, nes neturi kuo apsirengti. Ar tau taip nutinka?
Praktiškai visuomet. Kiek aš sau bepasiūčiau suknelių, man jų niekada neužteks. Matyt, tokia jau ta moterų prigimtis. Ir nieko čia nepakeisi.
Kuri rūbus, sau, dukrelėms, o vyrui?
Oi, ne. Galiu padėti jam išsirinkti gerą kostiumą, bet tik tiek. Antra vertus, kurti drabužius vyrams sudėtingiau, nes negali visiškai paleisti fantazijos. Dėl to vyriški drabužiai dažniausiai kainuoja gerokai brangiau. Mano vyras nuolatos bamba, kad taip nesąžininga.
Daugelį dizainerių pagavo ekologijos banga. Jie ne tik prisideda prie įvairiausių akcijų, bet ir kuria drabužius iš natūralių, ekologiškų audinių ar net perdirba senus. Ar Tau ekologiškumas svarbu?
Kuriant drabužius mano ekologiškumas apsiriboja tik ties natūralaus pluošto audiniais. O perdirbimas, manau, yra ne Lietuvai. Pas mus dar mamų ir močiučių laikais rūbai buvo persiuvami vienas iš kito. Daugeliui tai asocijuojasi su skurdu, ar negalėjimu sau leisti ko nors įsigyti.Todėl manau, kad šios idėjos Lietuvoje neprigis, tai tebus dar vienas mados etapas. Tarkim, kaip ir ekologiškas maistas. Prieš gerą dešimtmetį apsipirkinėdavome turgeliuose, obuolius parsiveždavome iš močiutės ar pavaišindavo kaimynai. Čia tas pats, ką dabar propaguoja ekologijos šalininkai. Ir tai nėra naujovė, tik naujas pavadinimas.
O kokios mados tendencijos artėjančiam pavasariui ir vasarai?
Kiekvienos lietuvaitės spintoje turėtų būti tai, dėl ko prieš metus alpo pasaulis. Įvairios kūno spalvos, plevėsuojančios suknelės per vieną petį. Daug asimetrijos, keisto klostavimo pačiose netikėčiausiose vietose. Be to, “ant bangos" bus ryškios spalvos: mėlyna, žalia ir įvairiausi jų deriniai. Madingi ir kombinezonai, kurie nedings dar kelerius metus.
Sakai, kad Lietuvoje bus madinga tai, kas kitur “ant bangos" buvo prieš metus. Kodėl mada vėluoja į mūsų šalį?
Tam, kad lietuviai išdrįstų apsirengti ką nors naujo, turi praeiti atitinkamas laiko tarpas. Maždaug metai ar dveji. Matyt, lietuvaitėms reikia laiko apsiprasti su naujais siluetais, formomis, perversti krūvas mados žurnalų, kad pagaliau išdrįstu taip pasipuošti.
Esi jauna, aktyvi, kūrybinga moteris. Ar lengva suderinti motinystės džiaugsmus ir karjerą?
Jei būtum to paklaususi prieš kokius septynerius metus, būčiau pasakiusi: “Žinoma". O dabar, augindama dvi dukras, tiesiai šviesiai sakau, kad tai neįmanoma. Iš šono gal daugeliui atrodo, kad man viskas puiku ir lengva. Vyrauja graži idilė. Bet realybė tikrai nėra rožinė. Elementariausias dalykas: vaikus iš darželio reikia pasiimti iki pusės šešių. Aš dirbu iki aštuonių. Negalėčiau leisti savo vaikui likti paskutiniam grupėje ir nuolatos laukti, kada jį pasiims. Todėl dažniausiai dukras pasiima tėtis, kuris ne visuomet dėl to būna patenkintas, nes jis, kaip ir aš, turi mėgstamą darbą. Suprantu, kad dėl mano darbo kenčia vaikai, bet aš jo paaukoti taip pat negaliu.
Namų šeimininke turbūt negalėtum būti...
Bandžiau, bet nepavyko... (Juokiasi.) Su pirmu vaiku namie prasėdėjau beveik trejus metus, o antras jau nuo devynių mėnesių su aukle buvo. Nuo sėdėjimo atbukti galima. Tiesa, sėdėdama su vaikais apsipirkinėdavau turgeliuose, ruošdavau trijų patiekalų vakarienes. O dabar ėjimas į parduotuvę man yra tragedija. Dabar galiu labai skaniai “pavaišinti" visą šeimą mėgstamoje kavinėje. (Kvatoja.)
Kas privertė keisti tikslus?
Kiti dizaineriai populiarėjo. Galvodavau: “Dieve, jie gi mano bendraamžiai, kur aš, o kur jie?". Ambicijos labai “groja". Kai atsirado pirmas vaikas, pagalvojau, o kas aš esu? Reikia rasti savo vietą gyvenime. Moterys, kurios turi vaikų, susimąsto apie gyvenimą ir pradeda dirbti ar ką nors veikt. Tada supratau, kad man reikia dirbti. Žinoma, tai labai priklauso nuo tikslų. Jeigu šis yra šeima, gavai tų vaikų ir augini juos. Man šeima – gyvenimo pamatas, būtinybė, bet tikslai yra susiję su saviraiška. Aš negaliu nekurti!
