Apie Kalėdų laukimą, šeimos papročius ir tai, ko šiemet labiausiai norisi, V. Benkunskienė papasakojo naujienų portalui tv3.lt.
Intensyvus laikas, kuris vis tiek įtraukia
Pasak V. Benkunskienės, gruodis jų šeimai yra itin aktyvus, tačiau kartu ir verčiantis sustoti bei permąstyti, kas iš tiesų svarbu. Ji neslepia, kad prieššventinis šurmulys paliečia kone kiekvieną, net ir tuos, kurie stengiasi jį priimti ramiau.
„Prieškalėdinis laikotarpis – toks intensyvesnis laikas. Valdui darbų prasme, man ir koncertinė veikla, ir pasiruošimas. Man atrodo, kiekvienas žmogus kažkaip truputį intensyviau jaučiasi, nors stengiamės save raminti, bet vis tiek tas laikotarpis kažkaip įtraukia. Visgi, kai pagalvoji, ko čia lėkti – viskas ir taip bus gerai.“
Kalėdų laukimas Benkunskų namuose prasideda ne nuo dovanų ar šurmulio, o nuo Advento – laiko, skirto susikaupimui ir šeimos planams.
„Kalėdų laukimas namuose prasideda jau gruodžio pradžioje, su pačia Advento pradžia, kai uždegame namuose pirmą Advento žvakę. Tuomet prasideda toks rimties laikas namuose, apmąstymų ir švenčių planavimo – kur jas sutiksime, kaip vyksime pas tėvus“, – pasakoja Vismantė.
Ji pripažįsta, kad švenčių planavimas jų šeimoje pirmiausia prasideda nuo visai praktiškų dalykų.
„Prasideda ir tėvų klausimai: kada atvažiuosite, kokie jūsų planai. Pas mus švenčių planavimas pirmiausia prasideda nuo logistinių klausimų: kur būsime per Kūčias, kur būsime per Kalėdas.“
Kūčios pas vienus tėvus, Kalėdos – pas kitus
Šventinis laikotarpis Benkunskų šeimoje yra aiškiai pasiskirstęs ir, kaip sako pati Vismantė, leidžiantis išvengti įtampų.
„Viskas pas mus kažkaip darniai ir gražiai susidėlioja, nes per Kūčias važiuojame pas mano tėvus visi keturi, o paskui, Kalėdų pirmąją dieną, vykstame pas Valdo tėvus.“
Šventes šeimoje papildo ir gražus sutapimas.
„Labai gražus sutapimas, kad Valdo tėtis yra gimęs per Kalėdas. Tad tie logistiniai klausimai labai gražiai išsisprendžia be didelių šeimyninių kivirčų ar ginčų“, – priduria V. Benkunskienė.
Eglė, papuošta vaikų rankomis
Kalėdinė nuotaika namuose kuriama kartu su vaikais – nuo eglutės puošimo iki smulkių dekoracijų.
„Jau galime sakyti, kad namai papuošti – Kalėdų eglė jau papuošta. Mergaitės pačios, kiek gebėjo. Vyresnioji Agota labai entuziastingai ėmėsi šito darbo, puošėme Kalėdų eglę kartu, gaminome vainiką, pirkome kalėdines gėles.“
Eglė namuose pritaikyta taip, kad vaikai galėtų saugiai dalyvauti šventiniame pasiruošime.
„Eglutė šiek tiek pakelta nuo žemės, todėl žaisliukai kabinami nuo vidurio. Bet to džiugesio tikrai pakanka. To laukimo, stebuklo jausmo irgi yra“, – teigia Vismantė.
Šventinis laukimas, pasak jos, tampa ir proga su vaikais kalbėtis apie vertybes.
„Aptariame klausimus – ar nusipelnėme, ar buvome geri, ar išpildėme savo lūkesčius per tuos metus, kad tas stebuklas mus aplankytų. Džiaugiamės laukimu ir laukiame Kalėdų stebuklo.“
Tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą
Šeimos tradicijos Benkunskams – ne formalumas, o kasdienybės dalis, kurią jie sąmoningai puoselėja ir perduoda vaikams.
„Su Valdu visuomet laikėmės šeimos tęstinumo, to, ką kiekvienas atsinešėme iš savo namų. Tai paprasti, elementarūs dalykai.“
Svarbi jų tradicija – Advento žvakių degimas.
„Mums labai svarbu turėti Advento žvakes namuose ir kiekvieną sekmadienį jas uždegti. Tai šeimos tradicija – prieiname, uždegame, sukalbame maldą, palinkėjimą.“
Vismantė pabrėžia, kad svarbu vaikams perduoti tradicijas.
„Man atrodo, svarbiausia ne kiek rimtai, o kiek kalbėtis ir perduoti tai iš kartos į kartą – ką darė mūsų seneliai, ką darė tėvai ir ką dabar darome mes.“
Ji taip pat priduria, kad vis dėlto didžiausia tradicija yra būti su šeima.
„Man atrodo, didžiausia tradicija yra būti su šeima. Labiausiai pasiilgstame pasikartojimų, kurie kartais būna labai reti: pokalbių, susėdimo prie stalo. Kažkoks stebuklas įvyksta būtent tuo momentu, kai visi kartu būname toje emocijoje, tame dvasiniame laike. Atsiranda noras būti geresniems, atleisti už kažką gal ne taip pasakytą“, – sako V. Benkunskienė.
Ji taip pat priduria, kad kiekvienais metais, susėdus prie Kūčių ar Kalėdų stalo reikia pasidžiaugti.
„Kita vertus, metai irgi įprasmina viską, jeigu šeimoje būna ginčų ar nuomonių nesutapimų, jie vis tiek veda link sprendimų. Man atrodo, kiekvienais metais, susėdus prie Kūčių ar Kalėdų stalo, reikia pasidžiaugti, kad šeimose radome sprendimus ir galime palinkėti vieni kitiems gero. Tai, ką atsinešame prie stalo, norisi ne tik pasilikti šeimoje, bet ir dalintis su aplinka“, – atvirauja Vismantė.
Mažiau pompastikos, daugiau šeimos
Šiemet Vismantė teigia labiausiai norinti ramybės.
„Kalbamės su tėvais, kad gal nereikėtų taip rimtai galvoti apie dovanas – kam ką nupirkti, kam ką padovanoti, kaip vieni kitus įpareigoti. Svarbiausia, kad susitiksime, kad atvažiuosime. Norisi atsiriboti nuo to lėkimo – ką nupirkti, ką padaryti – ir kuo daugiau laiko skirti vieni kitiems.“
Anot jos, didžiausia vertybė – laikas kartu.
„Man atrodo, tiek Valdui, tiek man per tas šventes norisi tiesiog pabūti kartu, nes kasdienybėje su pačiais artimiausiais to laiko tikrai nelieka tiek, kiek norėtume.“
Kūčių stalas – paprastas, bet savas
Kalbėdama apie Kūčių patiekalus, Vismantė atskleidžia, kad šeima renkasi kuklumą ir tai, kas artima jų istorijai.
„Kalbant apie šventinius patiekalus, per Kūčias, kaip ir daugelyje namų, yra žuvies patiekalai. Šiais metais stengsimės eksperimentuoti mažiau. Prisimenu, praeitais metais, kai laukiausi mažosios, mama stengėsi mane kuo mažiau įpareigoti ir net užsakė maistą iš restorano. Bet supratome, kad geriau mažiau ir kukliau, tiek, kiek pavyks suspėti pagaminti. Norisi, kad viskas būtų labiau iš šeimos, tai, ką gamino mūsų močiutės.“
Ant stalo – tradiciniai patiekalai, turintys ir emocinę vertę.
„Bus silkė su cinamonu, silkė su baravykais. Baravykai, be abejo, rinkti mūsų šeimos – tėtis juos surinko, tad jie bus ant stalo“, – dalijasi Vismantė.
Ypatingu momentu tampa ir kepami kūčiukai.
„Labai noriu ir tikiuosi kartu su Agota iškepti kūčiukus, nes ji vis klausia: „Mama, ar tikrai kepsime?“ Tai tampa ir savotiška edukacija kartu. Man atrodo, tie momentai yra patys svarbiausi – ne kiek nukrautas stalas, o pats buvimas kartu, kai visi kartu kuriame.“
Didžiausia dovana – ramybė
Paklausta, kokios dovanos norėtų pati, Vismantė atsako be dvejonių – materialūs dalykai šiuo metu nėra svarbiausi.
„Labiausiai pasiilgau tiesiog buvimo kartu, nelėkimo, žinojimo, kad šiandien niekur nereikia eiti. Dažnai net savaitgaliai būna užpildyti darbais ar išvykomis. Tad per šventes labai norėtųsi ramybės mūsų šeimai. Kad nieko blogo nenutiktų, nes Valdui, kaip miesto vadovui, tenka iššūkiai, kurie neskaičiuoja nei laiko, nei dienų. Labai norėtųsi, kad tos šventės būtų ramios ir iš darbinės pusės.“
Kaip mama, ji išskiria ir dar vieną esminį dalyką.
„O kaip mamai svarbiausia – kad mergaitės būtų sveikos. Kai nereikia būti nuolatinėje psichologinėje įtampoje, tai ir yra didžiausia dovana“, – priduria Vismantė.
Linkėjimas – sustoti ir būti geresniems
Kalėdų proga V. Benkunskienė linki ne tik savo šeimai, bet ir visiems žmonėms – daugiau ramybės, sveikatos ir tarpusavio supratimo.
„Aš labai norėčiau, kad gebėtume sustoti akimirkoje, kad namuose netrūktų džiugesio, kad gebėtume paprasčiausiais momentais, kad ir grįžus vakare, rasti laiko visiems kartu vakarienei, nes kartais ir to labai trūksta per bėgimą ir darbų gausą“, – linki V. Benkunskienė.
Taip pat labai svarbu ir gera sveikata.
„Norėčiau, kad būtume sveiki, kad netrūktų sveikatos. O kai yra gera sveikata, tada atsiranda ir noras imtis naujų dalykų. Lygiai taip pat norisi to palinkėti ir kitiems žmonėms, kad mūsų šeimų stiprybė pirmiausia būtų šeimoje, o paskui, kai viskas šeimoje gerai, tada, man atrodo, mes tai ištransliuojame ir į aplinką, vieni kitiems. Tuo gerumu reikia dalintis.
Nes galime pabrėžti ir tai, kas vyksta ne tik už Lietuvos sienų, bet ir Lietuvoje – ta suirutė kelia įtampas, neigiamas emocijas, mus šiek tiek smukdo, paliečia kiekvieną ir, man atrodo, nesuteikia to gero ūpo, kurį norėtųsi turėti šventiniu laikotarpiu.”
Ji pabrėžia, kad dabartinis laikotarpis kelia daug įtampų, todėl ypatingai svarbu atsigręžti į vertybes.
„Todėl norėtųsi, kad kiti metai būtų dvasingesni, vertybiškai pilnesni kiekvienam ir daugiau meilės vieni kitiems. Paprasčiausiai daugiau meilės, pagarbos žmogui, kiekvienam, kuris kuria savo gyvenimą ir yra atsakingas už savo darbus.“
Pasak jos, viskas prasideda nuo mūsų pačių.
„Man atrodo, pirmiausia turime kontroliuoti tai, ką patys darome. O tada jau sunku spręsti apie kitą. Tad norėtųsi tos visapusiškos, visokeriopos santarvės“, – sako Vismantė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
