Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Į „Ecoservice“ rūšiavimo centrą Gariūnuose iš miesto konteinerių sunkvežimiai atveža ir įmaišytų rūbų, plastikinių aparatų, detalių, žaislų ir daugybę kitų daiktų, kurių ten neturi būti ir kuriuos rūšiavimo įmonė išveža tiesiog sudeginti.
„Iš viso turinio, kurį surenkame, apie 40 proc. keliauja utilizavimui ir deginimui energijai atgauti, 60 proc. virsta antrinėmis žaliavomis perdirbti“, – teigė „Ecoservice“ direktorė Jurgita Nacevičienė.
Gyventojai neįpranta rūšiuoti
Prekių gamintojai ir importuotojai privalo sumokėti už plastiko, popieriaus ir metalo konteinerių turinio sutvarkymą, tačiau ėmė tam priešintis, mat konteineriuose beveik pusė atliekų – netinkamos.
Asociacijoje „Žaliasis taškas“ susivienijusios įmonės tvirtina, kad mažiausiai 20 mln. eurų kasmet sumoka be pagrindo ir grasina daugiau to nebedaryti.
„Neefektingas atliekų tvarkymas per metus mums kainuoja papildomai 20 mln. eurų visoje Lietuvoje. Verslas moka už tai, bet mes norime, kad tai būtų efektingai daroma, ūkiškai“, – piktinosi „Žaliojo taško“ vadovas Almontas Kybartas.
Bendras augimas gali siekti daugiau kaip 40 proc.
Verslininkai tvirtina, kad už pašalinių atliekų, sumestų į pakuočių konteinerius, sutvarkymą turi susimokėti patys gyventojai arba savivaldybės. Tačiau Vilniaus meras V. Benkunskas su tuo kategoriškai nesutinka.
Nuo kitų metų savivaldybė vilniečiams jau ir taip nusprendė dešimtadaliu pabranginti atliekų tvarkymo mokestį, tad vidutinio 50 kvadratinių metrų ploto buto šeimininkui dabartinis 50 eurų metinis mokestis kitąmet padidės iki 60 eurų.
„11 procentų kitiems metams patvirtintas. Brangsta darbo užmokestis, kuras, kasmet brangimas yra, per efektyvinimą darome, kad brangimas būtų kuo mažesnis“, – teigė V. Benkunskas.
O jei tektų sumokėti dar ir „Žaliojo taško“ įmonių reikalaujamus nuostolius, atliekų tvarkymas vilniečiams esą pabrangtų dar trečdaliu ir bendras brangimas kitąmet siektų daugiau kaip 40 proc.
„Gyventojai už pakuočių sutvarkymą jau sumoka pirkdami prekes, supakuotas ar importuotas. Matome verslo bandymą permesti atsakomybę iš dalies ant miesto, gyventojų“, – ne verslo pusėje tikino esantis Vilniaus meras.
Kaip padalinti netvarkingai sumestų į rūšiavimo konteinerius atliekų tvarkymo išlaidas ir palengvinti naštą verslui, jau pradėjo svarstyti ir Seimas. Tiesa, parlamentarų nuomonės išsiskyrė.
„Didžioji problema, kad tarp to, ką finansuoja savivaldybė ir ką gamintojai, yra iškreiptas. Gamintojai finansuoja už pakuotes – savo dangtelį, stiklainį, bet neturi finansuoti taurių, nes tai finansuojama per vietinę rinkliavą“, – aiškino liberalas Simonas Gentvilas.
Seimui pradėjus svarstyti projektą palengvinti atliekų tvarkymo naštą verslui, jam ėmė priešintis jau ne tik konservatorius Vilniaus meras V. Benkunskas, bet ir socialdemokratas Vilniaus rajono meras Duchnevičius.
Tad Seimo valdantieji jau linksta kitiems metams atidėti ginčus dėl to, kas apmokės gyventojų nerūšiuojamų atliekų tvarkymą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
