D. Martinaitis: „po šou „Raudonkepuraitė Europvizijoje“ visos moterys norės būti Raudonkepuraitėmis“

Artėjant balandžio 17 d., kuomet „Cido“ arenoje bus pirmą ir vienintelį kartą pristatytas muzikinis humoro šou „Raudonkepuraitė Europvizijoje“, kūrybinė grupė derina paskutines detales, o nuotaikingos repeticijos baigiasi kiekvieno artisto jauduliu širdyje. Humoro šou kuriamas specialiai šių metų Lietuvos kultūros sostinės – Panevėžio – gyventojams ir miesto svečiams.

„Visas kolektyvas – labai kūrybingas. Mes kiekvienas turime tiek minčių ir idėjų, kaip šį šou padaryti vienintelį ir nepakartojamą, kad kai susitinkame repetuoti, sunkiausia yra pradėti repeticiją. Kiekvienas nori pasisakyti, išsakyti tai, ką sugalvojo, kokios mintys „šovė“ po paskutinės repeticijos, ką prisiminė iš savo gyvenimo ir ką norėtų įtraukti į šou scenarijų“, – sako daugelio kaip TV laidos „VRS kamera“ vedėjas pažįstamas Dainius Martinaitis bei išduoda, jog jam patikėta autoriaus-skaitovo rolė.

Pasak D. Martinaičio, jis bus tarsi generolas, kontroliuojantis scenoje pasirodančius artistus ir užtikrinsiantis, kad Raudonkepuraitės kelionė pasibaigtų laimingai.

REKLAMA

„Kontroliuosiu juos, kad pasakodami savo gyvenimiškas situacijas pernelyg nenukryptų nuo scenarijaus. Esame sutarę, kad smagiausius savo gyvenimo nutikimus, kurių ne vienas jau yra apipintas gandais, ir potyrius įtrauksime į šou. Tad, jame žiūrovai sužinos labai daug kiekvieno mūsų paslapčių, maniškių taip pat. Tiesa, turbūt atkirti, kas išgalvota, o kas tikra, pavyks nedaugeliui, nes kai kurios istorijos, juokeliai yra labai seni ir juos žino tik mūsų artimiausi žmonės“, – pasakoja D. Martinaitis.

Ilgus metus bendraujantis su skirtingais žmonėmis, jis sako neretai sunkiai atskiriantis, kas jo gyvenime buvo tikra, o kas yra išgalvota.

„Nebežinau, kas yra tik anekdotas, o kas buvo iš tikro. Juk labai dažnai būna, kad, pasakodamas kažkokį gyvenimišką nuotykį, tu jį vis pagražini, kažką pridedi, kad išeitų graži istorija panaši į anekdotą, – atvirauja D. Martinaitis ir prisimena, jog kažkada jam pačiam yra tekę atsidurti Raudonkepuraitės kailyje. – Kartą ir aš ėjau per mišką ir nešiau bandeles – tik ne močiutei, o ruošiausi žvejybai. Deja, jas tuomet iš manęs atėmė blogi berniukai. Galima sakyti, jog jie ir buvo tas piktas vilkas“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų