Laidos metu ekstrasensė papasakojo ne tik apie savo asmeninį kelią ir, kaip pati sako, visatos dovanotą gebėjimą, bet ir dalijosi įžvalgomis, kaip išmokti labiau rūpintis savimi, gyventi sąmoningai, priimti save ir kurti santykius be spaudimo, baimės ar manipuliacijų.
Gebėjimai – nuo vaikystės
Paklausta, kaip save vadina – būrėja, ragana ar ekstrasense – Diana sako, kad ilgą laiką bandė rasti tinkamiausią apibūdinimą.
„Šiaip aš visą laiką užsirašydavau – ragana, vedlys tarp anapusinių erdvių, bet dabar, kadangi „Ekstrasensų mūšy“ dalyvavau, tai aš dabar jau ekstrasensė“, – sako ji.
Pasak Dianos, jos veikla – pagalba žmonėms pasitelkiant turimą gebėjimą.
„Aš stengiuosi padėti žmonėm su savo gebėjimu. Aš atsidarau erdvę, kontaktuoju su savo padėjėju, kartais ateina šamaniška energija, kartais – nekrotinė, mirties energija. Mes su klientais klausinėjam, o kartais dar ateina kliento sielos dalis, pavyzdžiui, kuri labai kažkaip tai ar užspausta, ar slepiasi, ar viduj ten užgniaužta“, – pasakoja ji.
Anot ekstrasensės, tokiais atvejais ši sielos dalis bando paskatinti patį žmogų keistis.
„Ta sielos dalis pasirodo ir bando prakalbint tą žmogų, kad jis kažką darytų dėl to“, – teigia Diana.
Ji neslepia, kad sulaukia ir skeptiškų vertinimų.
„Net neabejoju, kad tokio yra ir tegu būna, nes kiekvienas žmogus turi teisę galvot, ką jisai nori. Tik, aišku, labai liūdna, nes tada to žmogaus akiratis labai toks siauras pasidaro, o ten tiek įdomių dalykų yra kitose erdvėse“, – sako ji.
Interviu metu Diana kalbėjo ir apie ribą tarp dvasinių patirčių ir psichinės sveikatos.
„Būna, kad sako: „Aš girdžiu, matau, man sako, ką daryt, gal aš čia kažkokių gebėjimų turiu.“ Aš pažiūriu. Kartais taip, žmonės turi gebėjimų, bet kartais, deja, jie tiesiog nevartoja jiems paskirtų vaistų. Tokia realybė iš tikrųjų“, – atvirai sako ekstrasensė.
Pradžia – ankstyvoje jaunystėje
Diana sako, kad nuo pat vaikystės jautėsi kitokia, o pirmoji patirtis, leidusi suprasti turinti, jos teigimu, ypatingų gebėjimų, įvyko dar būnant septynerių – per tėčio laidotuves.
„Aš visada jaučiausi kitokia. Visada. Pirmą kartą sukontaktavau su esybe per tėčio laidotuves. Kai tėčio karstą kėlė į duobę, aš pradėjau labai verkti. Jie truputį toliau stovėjo, ir aš girdžiu: „O ko tu taip verki?“ Bet manęs žmonių niekas neklausė. Ir aš kažkaip iš karto apsiraminau, ir lyg taip viskas ir baigėsi. Tai čia buvo pirmą kartą, kai išgirdau.“
Pasak jos, po kelerių metų ši patirtis pasikartojo, kai ji viena nuvyko aplankyti tėčio kapo.
„Jau kai turėjau galimybę pati vairuoti, nuvažiavau ant tėčio kapo ir buvau viena. Kapinės tuščios visiškai buvo. Aš ten vėl paraudojau ir matau – ateina toks vyras, barzda ilga iki pat žemės, ir aš suvokiu, kad ten nėra kojų. Jis sklendžia ore per kapus. Jis artėja prie manęs ir sako: „O tai ko tu čia taip verki?“ Lygiai tą patį klausimą uždavė, kai buvo man septyneri metai. Ir tada aš jau ne tik išgirdau, bet ir pamačiau pirmą kartą vizualiai.“
Diana neslepia, kad ši patirtis ją išgąsdino.
„Išsigandau. Tikrai išsigandau ir bėgau. Buvo tam tikras laikas, kai apie tai nieko negalvojau, bet paskui teko namuose naktį pabusti ir pamatyti, kad prie manęs stovi. Ir vėl truputį išsigandau. Bet žinot, ką suvokiau – tai, kas atėjo, turi labai beprotiško dydžio galią, jėgą ir sąmonę. Aš suvokiau, kad jis į mane žiūri, mane mato ir yra su sąmone.“
Pasak jos, vėliau viskas rutuliojosi natūraliai, o galiausiai ji suprato, iš kur, jos manymu, ši patirtis atsirado.
„Kaip aš išsiaiškinau, aš ją paveldėjau iš tėčio. Ten buvo tėčio padėjėjas ir, kai karstą kėlė į duobę, jis perėjo pas mane“, – sako Diana.
Pinigai, o ne meilė
Pasak Dianos Skundelės, žmonių, besikreipiančių pagalbos, klausimai dažnai kartojasi, o prioritetai ne visada tokie, kokių būtų galima tikėtis.
„Štai pas tokius, sielovada užsiimančius žmones, pirmiausia ateina dėl finansinių reikalų – finansai, darbas, savirealizacija. Tik paskui jau būna meilės reikalai“, – sako ji.
Dar vienas itin dažnas klausimas, pasak ekstrasensės, susijęs su prakeikimais, tačiau realybė, anot jos, dažnai būna visai kitokia.
„Labai, labai dažnas klausimas yra: ar aš neprakeiktas esu? Bet realybėje to tikro prakeikimo yra tiek mažai, kad žmonės labiau manipuliuoja tuo pasakymu – aš prakeiktas, man nesiseka. O kad aš pats nieko nedarau, tai beveik 98 procentai būna neprakeikti“, – teigia Diana.
Paklausta, ar ji iš tiesų gali pasakyti, ar žmogus yra prakeiktas, Diana aiškina, kad tam, pasak jos, būna tam tikrų ženklų.
„Pavyzdžiui, prieš ateinant klientui, jeigu jau kažkas yra, dažniausiai nukrenta ikonos, daiktai pradeda kristi pas mane. Žmogus gali atsisėsti, o aš užuosiu jo kvapą – jis pats to kvapo nejaus. Kartais eina smarvė, kartais lelijų kvapas, eglišakių, tokios purvinos žemės“, – pasakoja ji.
Vis dėlto ekstrasensė pabrėžia, kad, pasak jos, ne kiekviena nesėkmė reiškia prakeikimą.
„Prakeikimas daugiausia būna tada, kai tai padaryta kraujo giminėje. Jeigu kažkas pavydėjo ar blogai pagalvojo, tai visiškai nereiškia, kad tai prakeikimas. Kartais žmogus tiesiog turi prie savęs tam tikrą energiją, kuri vienu metu prisikabina“, – aiškina ji.
Anot Dianos, tokios būsenos dažniausiai pasireiškia sunkiais gyvenimo laikotarpiais.
„Dažniausiai prisikabina tada, kai žmogus psichologiškai ir fiziškai pervargęs, kai ištinka krizė. Jeigu žmogus palūžta emociškai, pradeda apie save labai blogai galvoti, žiūri į veidrodį ir sako: „mane nužiūrėjot“, tai greičiau pats žmogus save nužiūrėjo. Jis žiūri į veidrodį, galvoja – kaip aš blogai atrodau, kaip viskas blogai. Jūs į save žiūrit ir save nužiūrit. Čia dažniausiai būna šitas variantas“, – sako ji.
Artėjantys dalykai
Paklausta, ar jaučia ir mato apie žmogų artėjančius dalykus, Diana pabrėžia, kad į tokius dalykus pati nesivelia, jei žmogus pats to neprašo.
„Aš kažkaip net nesiveliu į tai. Nebent pats žmogus jau labai sunkiai serga ir manęs pats klausia – ar aš dar galiu, arba ką man daryt, kaip man pasiruošt. Aš dar kartą labai perklausiu, ar jūs to tikrai norit, nes aš gal ir nepasakysiu konkrečios datos – jie laiko nelabai, bet realiai būna užuominos, kad gal dar reikėtų tą ir tą padaryt“, – sako ji.
Pasak ekstrasensės, jei žmogus yra sveikas, tokie dalykai, anot jos, nėra reikalingi.
„Jeigu jūs esat sveikas ar dar kažkas – iš viso tai nereikalinga absoliučiai“, – teigia ji.
Diana taip pat pabrėžia, kad be žmogaus sutikimo ji niekada „nežiūri“ ir nesikiša.
„Jeigu žmogus ateina, aš paklausiu: mes žiūrėsim tą ir tą, ir jis turi man pasakyti, kad gerai. Nes aš tikrai neinu ir nežiūriu žmonių. Tai čia galima išprotėt, nes tai yra beprotiškas krūvis. Aš neinu ir neieškau žmonių, kad juos pažiūrėt, nes tai atima labai daug energijos“, – sako ji.
Kalbėdama apie meilę ir bandymus ją paveikti pasitelkiant magiją, Diana neslepia – jos atsakymas daugeliui gali nepatikti.
„Labai visus dabar nuliūdinsiu, bet žinokit, magijoj meilės nėra. To tikro jausmo, pirminio įsimylėjimo, jūs niekada nesukursit su ritualiniais darbais“, – sako ji.
Pasak jos, magijoje esminis dalykas yra ketinimas.
„Juoda magija nuo baltos skiriasi ketinimu – ar ketinu padėt, ar ketinu kenkt. Juoda magija nebūtinai kenkia, su ja galima ir apsaugot, ir gydyti. Bet jeigu jūs per prievartą galvosit – man patinka kažkas ir aš noriu, kad jis mane įsimylėtų, atnešiu daiktelių, darysiu ritualus – tai bus blogai ir jums, ir tam žmogui“, – įspėja ji.
Anot ekstrasensės, tokie bandymai neturi nieko bendro su tikra meile.
„Gal jūs ir priversit tą žmogų prie jūsų ateit, būt šalia, bet meilės iš jo nesitikėkit. Pasekmės bus labai blogos“, – sako Diana.
Nuotykis
Diana sako, kad dalyvavimą televizijos projekte „Ekstrasensų iššūkis“, kuriame ji tapo nugalėtoja, pati vertino ne kaip konkurenciją, o kaip savotišką nuotykį.
„Man ten buvo tiesiog kaip nuotykis. Aš ten taip pramogavau, kad net taškų neskaičiavau. Pasirodo, reikėjo taškus skaičiuot“, – juokiasi ji.
Vis dėlto projektas pareikalavo ištvermės – dalyviai buvo uždaryti visai savaitei, kartu gyveno, bendravo ir buvo nuolat filmuojami. Paklausta, ar tokioje aplinkoje nebuvo sunku, Diana pripažįsta, kad pradžia nebuvo visiškai paprasta.
„Iš pradžių pamačius žmonės vieni kitų tikrai nepažinojo. Buvo toks saugojimasis – gal iš baimės, gal iš nežinojimo, kad kažkas nežiūrėtų į tave. Bet paskui visi labai atsipalaidavo“, – pasakoja ji.
Pasak Dianos, laikui bėgant dalyviai susibendravo, o konkurencijos jausmą pakeitė žmogiškas ryšys.
„Mes labai gerai susibendravom. Iki šiol su dviem merginom bendrauju, kasdien susirašinėjam, juokiamės, metame kortas – labai smagu“, – sako ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
