Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas
Kur tik pasirodo Burbulų dėde prisistatantis kaunietis Arnas Puplauskas, liūdnų veidų nelieka. Vyrukas turi itin retą pomėgį – leisti didelius muilo burbulus, jais stebinti ir linksminti praeivius, „Burbuliatoriaus“ (miestuose vykstantys burbulų pūtikų susiėjimai) dalyvius ir įvairių vakarėlių svečius. Skysčio dideliems burbulams pūsti formulės chemikas ieškojo net kelerius metus. Kaunietis viską gamina pats ir, regis, savo pomėgiu užkrečia vis daugiau smalsuolių.
Dovana virto hobiu
Lengvai bendraujantis ir vietoje nenustygstantis vyrukas muilo burbulais susidomėjo atsitiktinai. Dėl to esą „kaltos“ draugės vestuvės. „Norėjau visus nustebinti ir padaryti staigmeną jauniesiems. Pagalvojau, kad visiems labai patiktų muilo burbulų šou. Internete pradėjau ieškoti informacijos, kaip būtų galima pačiam tai įgyvendinti. Tačiau pabandžius dešimtį internete rastų muilo burbulų receptų supratau, kad muilo burbulai labai pretenzingi, – pasakojo A.Puplauskas. – Ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, sukurti gerą burbulų formulę.“
Kaunietis prisipažino, kad tuomet vestuvių pokyliui jam teko užsisakyti brangaus muilo burbulų tirpalo iš Kinijos. „Sulaukęs siuntinio ir išbandęs skystį, galima sakyti, įsimylėjau burbulus! Rezultatas buvo stulbinantis, o burbulų dydis ir spalvos – tiesiog kerintis, – prisiminimais dalijosi Burbulų dėdė. – Pirmą vestuvių dieną svečiams parodžiau kelis triukus su burbulais, o antrą dieną su vaikais ir jaunaisiais leidome burbulus lauke. Visiems buvo nepaprastai smagu ir įdomu. Nuo to laiko prasidėjo geriausios burbulų skysčio formulės paieškos ir daugybė bandymų, siekiant sukurti tokį skystį, iš kurio lengvai formuotųsi dideli burbulai.“
A.Puplauskas ėmė skaityti daug mokslinės literatūros ir rinkti tinkamą informaciją, kuri padėtų suvokti burbulų formavimosi mechanizmą ir kiekvienos įdėtos medžiagos paskirtį burbulų skystyje. „Esu farmacininkas, tad labai padėjo organinės chemijos žinios, įgytos Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – red. past.). Burbulų skysčio gamyba – subtilus darbas, reikalaujantis kruopštumo, kantrybės ir tikslumo. Visos medžiagos yra pasveriamos gramų tikslumu, o joms tirpinti reikia specifinių žinių ir įgūdžių“, – tikino A.Puplauskas.
Negaili komplimentų
Paklaustas, kodėl nusprendė pasivadinti Burbulų dėde, A.Puplauskas juokdamasis prisimena vieną žiūrovo komplimentą: „Aš labai mėgstu leisti burbulus nuo Trijų Mergelių pėsčiųjų tilto Kaune. Ten burbulai gali labai toli skristi, nes tilto aukštis – 65 m (kaip 18 aukštų namas – red. past.). Taigi, tiltą pamėgo ne tik pasivaikščioti į Panemunės šilą susiruošę miestiečiai, bet ir smagus vėjukas. O geriems burbulams pastarasis būtinas! Dažnai žmonės sustoja ir ilgai žiūri. Kartais išgirstu įvairių komplimentų, gražių komentarų. Vieną sykį girdžiu, kaip šaukia pro petį: „Gerai varai, Burbulų dėde! Labai gražu!“ Su juoku priėmiau tokį kreipinį. Pagalvojau, o kodėl gi taip nepavadinus savo svetainės? Juk tai mano mėgstamiausias hobis. Taip ir tapau Burbulų dėde.“
Kaunietis pripažino, kad įvairiuose renginiuose žiūrovai dažnai jo klausia, kaip namuose pasigaminti burbulų skystį. Vaikinas taip lengvai nėra linkęs atskleisti keletą metų kurtos ir tobulintos skysčio formulės, tačiau paprastesniu „receptu“ sutiko pasidalyti su „Valstiečių laikraščio“ skaitytojais.
„Beveik visuose muilo burbulų skysčiuose yra 4 pagrindinės medžiagos: vanduo, detergentas, polimerinis tirštiklis ir glicerinas. Geriausiai tinka distiliuotas vanduo, tačiau jis gana brangus, todėl visada naudoju geriamąjį vandenį tiesiog iš čiaupo, – pasakojimą apie sudedamąsias burbulų skysčio dalis pradėjo A.Puplauskas. – Detergentai yra sintetinės plovimo priemonės. Jos mažina paviršiaus įtempimą, todėl išsigaubia skysčio plėvelė ir formuojasi burbulas.“
Pašnekovas visus smalsuolius perspėja burbulų gamybai nenaudoti skystų ir kietų rankų muilų, skutimosi bei vonios putų, nes tai labai blogi detergentai. „Iš jų beveik nesiformuoja burbulai. Geriausias detergentas yra visų puikiai žinomas citrinų kvapo indų ploviklis „Fairy“. Kitų kvapų „Fairy“ nelabai tinka“, – patarimais dalijosi Burbulų dėdė.
Farmacininko išsilavinimą turinčio A.Puplausko teigimu, tėveliams dėl ploviklio „Fairy“ poveikio vaikų sveikatai nereikėtų jaudintis – jis nėra toksiškas, gamtoje greitai suyra iki nekenksmingų medžiagų, o vienintelis jo trūkumas tas, kad jis sausina odą. Tačiau, pasak burbulų eksperto, anokia čia bėda – po burbulų šou rankas reikėtų gerai nuplauti vandeniu ir patepti kremu.
„Praktika rodo, kad detergento ir vandens santykis turi būti 1:10. Svarbiausios burbulų skysčio medžiagos yra polimeriniai tirštikliai, nes būtent jie muilo plėvelę daro elastingą, tvirtą ir lemia tai, kad burbulai lengvai atsiskirtų vienas nuo kito. Internete pateikiamuose receptuose dažnai minimi polimeriniai tirštikliai, tokie kaip kukurūzų krakmolas, želatina, plaukų želė. Jie nėra tinkami, nes nesąveikauja su detergento molekulėmis. Iš pradžių kaip polimerinius tirštiklius sėkmingai naudojau linų sėmenų gleives ir tapetų klijus „Metylan“, – patirtimi dalijosi A.Puplauskas. – Paskutinė labai svarbi medžiaga yra glicerinas – tiršta higroskopinė (sugerianti drėgmę iš oro – red. past.) medžiaga, stabdanti vandens garavimą nuo burbulo paviršiaus ir pailginanti burbulo „gyvavimo“ laiką. Glicerinas netoksiškas, gaunamas iš riebalų, jis dažnai yra įvairių vaistų sudedamoji dalis. Gryno glicerino (be priedų) galima nusipirkti vaistinėse ir cheminių prekių parduotuvėse.“
Paprasčiausias receptas
Pasak kauniečio, burbulų skysčio formulės paieškos prasidėjo nuo šio nesudėtingo recepto: „Gamybai reikia 2 000 ml geriamojo vandens iš čiaupo, 8 valgomųjų šaukštų linų sėklų (sėmenų), 1 arbatinio šaukštelio tapetų klijų „Metylan“ (t. y. metilceliuliozės), 200 ml indų ploviklio „Fairy“ ir 50 ml gryno glicerino (be priedų).“
„Atskirai ruošiami 2 tirpalai (A ir B). Tirpalo A gamybai imame 5 litrų puodą. Į ji pilame 1 500 ml geriamojo vandens, pastatome ant viryklės ir palaukiame, kol vanduo užvirs. Išjungę viryklę į karštą vandenį suberiame 8 valgomuosius šaukštus sėmenų. Intensyviai (bet atsargiai, karštas vanduo!) maišome, teliuškuojame medine mentele apie 15 min., kad išsiskirtų kuo daugiau gleivių. Paliekame valandai pastovėti, kartkartėmis intensyviai pamaišydami. Gautą klampų skystį nukošiame per virtuvinį sietelį. Tuomet į skystį supilame 200 ml „Fairy“ ir 50 ml glicerino. Glicerinas pagerina burbulų kokybę, tačiau galima apsieiti ir be jo“, – pirmo tirpalo receptą atskleidė A.Puplauskas.
„O štai tirpalui B reikės 1 litro stiklainio, į kurį pilame 500 ml šalto vandens, beriame 1 arbatinį šaukštelį „Metylan“ klijų (balti malonaus kvapo milteliai) ir paliekame valandai, kol jie ištirps. Būtina kartkartėmis pamaišyti, kad geriau tirptų. Galiausiai į vieną kibirą supilame A ir B tirpalus ir labai gerai viską maišome bent 10 min., – entuziastingai pasakojo pašnekovas. – Štai ir viskas – burbulų skysčio gamyba baigta.“
Įmantrūs įrankiai
A.Puplauskas perspėja tėvelius, kad šie vaikams neleistų gaminti tirpalo, mat jie gali apsiplikyti karštu vandeniu. „Be to, paruoštu burbulų skysčiu mielai minta mikroorganizmai, jis greitai rūgsta, keičiasi jo savybės, tad geriausia jį sunaudoti tą pačią dieną, – sumaniusiems gaminti skystį patarė burbulų ekspertas. – Ištyškęs ant grindų tirpalas yra labai slidus, paslydus galima pargriūti, ištepti baldus, todėl geriausia burbulus leisti lauke.“
Burbulams leisti bus tinkami įvairūs namuose naudojami daiktai: virtuviniai koštuvėliai, iš kurių išpjautas sietelis, badmintono raketė, nuo jos pašalinus tinklelį, plastikinis butelis be dugno, kokteilių šiaudeliai. O Burbulų dėdė gaminasi įmantresnius įrankius: „Perku medvilninę (ji geriausiai tinka, nes sugeria daug skysčio) virvelę. Atpjaunu jos metrą, perveriu metalinę veržlę (vietoj svarelio), o galus surišu, kad gautųsi apskritimas. Šį apskritimą pritvirtinu prie bambukinių apie 1 m ilgio lazdelių taip, kad veržlė kabotų apačioje. Pamirkius virvelę į skystį ir lazdeles iškėlus į viršų, formuojasi puikūs burbulai! – Patarimų „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams negailėjo išradingasis farmacininkas. – Reikėtų nepamiršti, kad kuo vėjas stipresnis, tuo siauriau reikia laikyti lazdeles.“
Pasaulyje yra nedaug burbulų meistrų. Visus žinomiausius kaunietis sako galįs ant rankų pirštų suskaičiuoti. Lietuvos miestų „Burbuliatoriuose“ dažnai matomas kaunietis ateityje norėtų lygiuotis į tokius burbulų specialistus kaip amerikietis Sterlingas Johnsonas, kanadietis Fanas Yangas ar ispanai Pepas Bou ir Luisas Bevia. Na, o burbulais jau susidomėjusiems skaitytojams A.Puplauskas palinkėjo kruopštumo ir daug kantrybės.
Burbulams labai kenkia karštas oras, tiesioginiai saulės spinduliai, nes labai intensyviai ima garuoti vanduo, o iš jo formuojasi burbulo sienelės. Kenkia ir stiprus vėjas – jis tiesiog suplėšo burbulus. Geriausia leisti burbulus iškart po lietaus, kai oras būna maksimaliai prisotintas drėgmės, arba apsiniaukusiomis šiltomis (apie +22 ºC) dienomis ir pučiant vos juntamam gaiviam vėjeliui.
