Šių metų festivalyje, lydimame judėjimo „#MeToo“ atgarsių, daug dėmesio sulaukė režisierės bei moterų istorijas pasakojančios juostos.
Pasaulio kino industrijoje kilus sąmyšiui dėl įtarimų nederamu seksualiniu elgesiu, 11 dienų trukęs festivalis stengėsi išlaviruoti tarp Holivudo spindesio ir atvirų debatų po įtakingojo prodiuserio Harvey Weinsteino (Harvio Veinsteino) žlugimo.
Eksperimentinė pusiau dokumentinė drama „Neliesk manęs“ nagrinėja lytinį intymumą ir su juo susijusias baimes.
Priimdama apdovanojimą 38 metų A. Pintilie sakė, kad savo debiutiniu kūriniu – atviru sekso, neįgalumo ir varžymosi pavaizdavimu – norėjusi „pakviesti žiūrovą dialogui“.
Dėl „Auksinio lokio“ varžėsi 19 juostų.
JAV kino kūrėjui Wesui Andersonui (Vesui Andersonui) atiteko „Sidabrinis lokys“ už geriausio režisieriaus darbą. Berlinalėje jis pristatė savo naują animacinį filmą „Šunų sala“ (Isle of Dogs), kuris nuo pat šio kino festivalio pradžios buvo laikomas favoritu.
Ši alegorija su politinėmis užuominomis yra pirma režisieriaus animacinė juosta nuo 2009-ųjų, kai pasirodė filmas „Šaunusis ponas Lapinas“ (Fantastic Mr. Fox).
Aktorius Billas Murray (Bilas Miurėjus), įgarsinęs vieną iš „Šunų salos“ gauruotųjų veikėjų, šeštadienio vakarą atsiėmė apdovanojimą už W. Andersoną.
„Niekada nemaniau, kad dirbsiu šunimi, o namo grįšiu su lokiu“, – sakė aktorius.
„Ich bin ein Berliner Hund (Esu Berlyno šuo)“, – pridūrė jis, perfrazuodamas žymią JAV prezidento Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) frazę.
Festivalio žiuri prizas atiteko lenkų režisierei Malgorzatai Szumowskai (Malgožatai Šumovskai) už politinę satyrą „Veidas“ (Twarz).
Šiame filme pasakojama istorija apie savo bendruomenės atstumtą vyrą, po baisios avarijos patyrusį veido transplantaciją. Juostoje nagrinėjama įtampos dėl tapatybės ir atskirties Rytų Europoje problema.
„Šis labai svarbus filmas atspindi problemas ne tik mano šalyje, bet ir visoje Europoje ir visame pasaulyje“, – sakė M. Szumowska.
„Esu labai laiminga, kad esu režisierė, taip!“ – pareiškė ji.
„Kovotojos“
Paragvajietė Ana Brun buvo apdovanota „Sidabriniu lokiu“ už vidutinio amžiaus lesbietės, kurios partnerė už skolas patenka į kalėjimą, vaidmenį filme „Paveldėtojos“ (Las herederas).
„Norėčiau skirti šį apdovanojimą savo šalies moterims, kurios yra kovotojos“, – sakė ji.
„Paveldėtojos“, debiutinis Marcelo Martinessi (Marselo Martinesio) filmas, taip pat buvo įvertintas Alfredo Bauerio apdovanojimu už „naujų perspektyvų“ atvėrimą kine.
Juostoje, kurioje vaidina tik moterys, nagrinėjamos klasių konfliktų ir moterų seksualinio išsilaisvinimo problemos šiuolaikinėje Pietų Amerikoje.
Prancūzas Anthony Bajonas (Antonis Bažonas) buvo pripažintas geriausiu aktoriumi už vaidmenį Cedrico Kahno (Sedriko Kano) filme „Malda“ (La priere). Jis įkūnijo jauną vyrą, katalikiškame Alpių kurorte bandantį įveikti priklausomybę nuo narkotikų.
Meksikiečių režisieriaus juosta „Muziejus“ (Museo), kurioje suvaidino Gaelis Garcia Bernalis (Gaelis Garsija Bernalis), gavo Berlinalės apdovanojimą už geriausią scenarijų. Šiame tikrais faktais paremtame filme pasakojama apie 1985-aisiais įvykdytą Meksiko nacionalinio antropologijos muziejaus apiplėšimą.
Apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą atiteko austrei Ruth Beckermann (Rut Bekerman), sukūrusiai juostą „Valdheimo valsas“ (The Waldheim Waltz). Joje pasakojama apie skandalą, kuris kilo dėl buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kurto Waldheimo (Kurto Valdheimo) nacistinės praeities.
Atskiras Alfredo Bauerio apdovanojimas už ypatingas inovacijas buvo įteiktas biografinio filmo „Dovlatovas“ (Dovlatov) autoriams. Juostoje pasakojama apie žydų kilmės rusų rašytoją Sergejų Dovlatovą, 8-ojo dešimtmečio Sankt Peterburge kovojusį su sovietine cenzūra.
„#MeToo“ atgarsiai
Prieš lytinę prievartą ir nederamą seksualinį elgesį protestuojantys judėjimai „Time's Up“ ir „#MeToo“, tapę visų 2018 metų apdovanojimų ceremonijų ašimi, neaplenkė ir Berlinalės. Keliuose konkurso programoje pristatytuose filmuose nagrinėjamos seksualinio išnaudojimo temos, o festivalio žiuri, kurią sudarė trys vyrai ir trys moterys, geriausia juosta pripažino „Neliesk manęs“.
Šiame filme režisierė A. Pintilie kalbasi su įvairiais herojais apie jų intymų gyvenimą.
Nors juostoje „Neliesk manęs“ pasakojamos istorijos yra išgalvotos, tarp kalbinamų personažų yra translytis sekso industrijoje dirbantis asmuo ir neįgalus vyras, su savo sveiku partneriu diskutuojantis, kaip jiems pavyko pasijausti jaukiai savuose kūnuose.
Vidutinio amžiaus britė Laura, kuriai nepatinka būti liečiamai, siekdama įveikti savo traumas, kreipiasi pagalbos į vaikinus pagal iškvietimą, kuriuos moteris tik stebi, ir jogos terapeutę.
Pasak kino pasaulio biblija laikomo „Variety“, šis filmas yra „prieštaringas“, tačiau leidinys pagyrė juostą už joje demonstruojamą šviežią požiūrį į grožio, nuogumo ir normalumo standartus.
„Jei ką nors šokiravo „Neliesk manęs“, jie nesuprato (šio filmo) esmės“, – sakoma juostos recenzijoje.
Jau antri metai iš eilės apdovanojimas už geriausią Berlyno kino festivalio filmą atitenka moters sukurtai juostai.
Pernai „Auksinį lokį“ pelnė vengrų režisierės Ildiko Enyedi (Ildiko Enjedi) sukurta meilės istorija „Apie kūną ir sielą“ (Testrol es Lelekrol), kuri dabar yra nominuota „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.
