Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tik prisiminimai – tai viskas, kas liko verslininkės Irenos Marozienės artimiesiems bei bičiuliams po jos netekties. Artima draugė, verslininkė Reda Jacikevičienė pasidalijo savo mintimis apie draugę ir širdgėla, ją taip netikėtai praradus.

Tik prisiminimai – tai viskas, kas liko verslininkės Irenos Marozienės artimiesiems bei bičiuliams po jos netekties. Artima draugė, verslininkė Reda Jacikevičienė pasidalijo savo mintimis apie draugę ir širdgėla, ją taip netikėtai praradus.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt moteris prisipažino, kad, nors ir susipažino daugiau nei prieš 20 metų, puikiai prisimena jų pažintį.

„Gerai prisimenu pažinties dieną – 1998 metais šventėm vyro gimtadienį „Geležiniam vilke“. Po to daug kartų teko jos restorane lankytis ir su svečiais iš užsienio – Irena visada būdavo vietoje, kolektyvas dirbo kaip šveicariškas laikrodis. Jau tuomet žavėjausi jos reiklumu sau ir bendradarbiams, visada žinojau, kad viskas bus padaryta nepriekaištingai! Tuomet Irena daug dirbo. Jos naktinio klubo idėja tam laikmečiui buvo pritrenkianti – In Vogue renginio afteriai vyko būtent ten“, – atskleidžia ji.

Kaip sako pati Reda, per visą laiką, per kurį pažinojo bičiulę, jos patyrė itin daug – daug keliavo, dažnai susitikdavo tiesiog paplepėti. Tačiau vienas įvykis ir jos savybė labiausiai išliko atmintyje:

REKLAMA

„Labiausiai įsimintina mūsų kelionė į Vietnamą ir Kombodžą. Ilgi skrydžiai, nuovargis, liūtys, karštis – jai nieks negadino nuotaikos! Tolerantiška, išlaikyta, žinanti savo vertę moteris niekada nežemino kitų, jos draugijoje jauteisi ramiai, atsipalaidavęs.“

Moteris sako, kad su Irena pirmiausia pažino kaip klientę, tačiau po to laiko ji pamatė, kokia ji ištikima savo draugams.

„Irena buvo mano audinių salono ilgametė klientė – nesismulkindama nusipirkdavo visą audinį ir važiuodavo siūtis pas Egidijų Rainį. Jos pastovumas ir ištikimybė draugams vertas didžiausios pagarbos!“ – šypteli verslininkė.

Niekada nepamirš

Kaip minėjo daugelis Ireną pažinojusių žmonių, visi ją apibūdino kaip itin šiltą ir patikimą žmogų.

„Nedaugžodžiaujanti, konkreti, visada turinti stiprią poziciją. Labai mylėjo savo mergaites, ypač jomis didžiavosi pastaruoju metu, kai dukros užaugo ir mamos – dukros santykis tapo dar ir moterišku. Ne mažiau ji mylėjo Lietuvą. Aplankiusi didelę dalį pasaulio, visada džiaugdavosi sugrįžus namo, o sodybą Molėtų rajone vadindavo rojaus kampeliu“,  – kalbėjo Reda.

REKLAMA
REKLAMA

„Pandemijos metu mūsų fizinis kontaktas nutrūko, bet mudvi visada palaikėm ryšį ir vis planavom susitikti šampanui, kurį ji mėgo“, – portalui tv3.lt priduria pašnekovė. 

Kaip ir kitus artimus draugus, žinia apie Irenos mirtį Redą užklupo labai netikėtai.

„Apie sveikatą kalbėtis neteko, daugiau apie grožį ir estetiką. Ji viską apibūdindavo elegantiškai – taip ir atrodė! Sunku kalbėti būtuoju laiku... Irena visada išliks tuo žmogumi, kurio visada trūks, kurio niekada nepamirši...“ – sunkiai žodžius renka ji.

Primename, kad anksčiau ir kiti I. Marozienės draugai dalijosi prisiminimais apie šį išskirtinį žmogų.

I. Marozienė – „Amatininkų užeigos“ įkūrėja. Visi ją pažinoję vieningai sutaria, kad ji buvo energija, gerumu ir nuoširdumu spinduliuojantis žmogus. Jos artimas draugas, nuo pat jaunystės ją pažinojęs stilistas Mantas Petruškevičius negaili gražių žodžių apie ją.

„Ireną prisimenu kaip tikrą energijos šaltinį. Ji buvo mano viena artmiausių draugių, ji buvo labai patikima. Čia tikriausiai ir yra visa esmė, kad galėtum žmogumi pasitikėti. Tikrai labai didelis praradimas visam mūsų draugų ratui, kad išėjo tokia gera, energinga ir mylinti gyvenimą moteris“, – portalui tv3.lt pasakoja jis ir priduria, kad Ireną pažinojo mažiausiai 20 metų.

REKLAMA
REKLAMA

Jis tikina, kad apie Ireną Marozienę gražų žodį galėtų pasakyti kiekvienas:

„Manau, kad ji buvo atsidavusi ir šeimai, ir darbui. Net paklausus jos darbe personalo, kaip ji elgėsi su jais, manau, kad visi žmonės pritartų, kad ji visada bendraudavo pagarbiai. Į ją visada buvo galima kreiptis pagalbos bet kokiais klausimais. Ji buvo tas žmogus, kuriam galėjai skambinti nors vidury nakties – ji pagelbėdavo visais klausimais“, – sako M. Petruškevičius.

Jis taip pat prabyla ir apie vieną susitikimą, kuriam, deja, nebuvo lemta išsipildyti.

„Tų prisiminimų su ja turiu begalę. Mes kartu dažnai vykdavome ir į keliones, ir vakarėliuose šėldavome kartu. Labai sunku išskirti kažką. Tik kitą savaitę planavome susitikti pas ją svečiuose, kalbėjome, kad reikia suvalgyti cepelinų. Taip ir nesusitikome“, – sako vyras.

Patį jos draugą žinia apie netektį pakirto netikėtai:

„Kiek žinau, su jos sveikata paskutiniu metu buvo viskas tvarkoje. Man tai buvo absoliučiai netikėta žinia – ji puikiia jautėsi ir negaliu iki šiol patikėti, kad jos nebėra. Kiek žinau, tai ji puikiia jautėsi.“

REKLAMA
REKLAMA

Bene 15 metų Ireną pažinojo ir dar vienas dizaineris Egidijus Rainys.

„Labai sunku dabar parinkti tinkamus žodžius... Ji linksmas, pozityvus, draugiškas, itin ištikimas žmogus, kompanijos siela. Man šiandien visą dieną galvoje paskutinis mūsų pokalbis, vykęs penktadienį, skamba. Ji sakė, kad viskas gerai, turime gyventi, džiaugtis gyvenimu. Jos pozityvumas užkrėtė ir užbūrė. Ji buvo tiesiog lyderė“, – portalui tv3.lt sako jis.

Taip pat jis sako buvęs šokiruotas dėl šios žinios, nes moteris buvo sveika. „Visiškai netikėtai mane pasiekė žinia. Vakar dar turėjome su ja susitikti dėl mūsų naujų kūrybinių projektų. Audiniai parinkti jau buvo, aš jos laukiau, bet taip ir nesulaukiau atvažiuojančios... Tik po poros valandų sužinojau skaudžią žinią...“ – teigia jis.

Skaudi netektis palietė ir Vokietijoje gyvenančią sporto žurnalistę Laimą Janušonytę.  Ji apie Ireną pasidalijo socialiniuose tinkluose.

„Yra žiauriai, tiesiog nepakeliamai liūdna ir graudu, kai išeina Tavo bendraamžiai... Mes nebuvome geros draugės, bet geros pažįstamos. Keliai susitikdavo tai …labai labai seniai… kokiose nors automobilių lenktynėse, paskui pas draugus,šventėse ar Amatininkuose... Irena Marozienė buvo... tiesiog ranka nekyla rašyti buvo… ji – visada besišypsanti, pozityvi, graži, visada kupina gerų jausmų, draugiška ir labai geranoriška.

REKLAMA
REKLAMA

Ji mokėjo džiaugtis gyvenimu, jį labai mylėjo ir brangino, ir gyveno….Stipri, talentinga, daug pasiekusi moteris. Jai dar gyventi ir gyventi…ir mylėti,ir šampaną gerti, ir su draugais švęsti gyvenimą, ir ir ir ... daug visko. Deja, Irutė išėjo, vakar. Taip staiga, per greitai, tikrai per anksti… Kai išeina bendraamžiai – susimąstai: kiek liko Tau? Ar ta vasara dar pasikartos? Ar susitiksi su savo draugais, ar išgersi taurę vyno,ar dar prisės šalia Tavo sena gera pažįstama? Liūdesys….

Nuoširdi užuojauta Irutės dukroms Birutei ir Justinai, artimiesiems, draugams ir visiems pažinojusiems šią nuostabią,energingą, gyvenimą mylinčią moterį. Labai Tavęs ilgėsimės, Iručiuk, būtinai užsuksim į Amatininkus išgerti taurę vyno ir prisiminsime Tave – tokią trapią ir kartu labai stiprią. Ilsėkis ramybėje“, – rašė L. Janušonytė.

Vieną paskutinių interviu su I. Marovoziene žiūrėkite čia: 

TOLIAU SKAITYKITE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
AKTYVUS LAISVALAIKIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų