Atvėsus orams pradedame dažniau kentėti nuo gal ir nelabai pavojingo, bet bjauraus peršalimo. Dažniau ir sunkiau serga tie, kurių imunitetas silpnesnis ar kas prasčiau užsigrūdinęs. Ši bėda puola ne tik mus, žmones, bet ir mūsų augintinius – šunis ar kates, netgi žiurkėnus.
Peršalimu vadinama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šios infekcijos požymiai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Dažniausiai pastebimas kiek apsunkintas kvėpavimas per nosį, kosulys, nedidelis karščiavimas, čiaudulys, apetito praradimas ir pan. Daugumą kvėpavimo takų ligų sukelia virusai, rečiau – bakterijos ar mikroskopiniai grybai.
Peršalęs ar „pasigavęs“ bronchitą šuo gali kosėti, žiaukčioti lyg kas nors jo gerklėn būtų įstrigę, krenkšti. Jeigu kosulį lydi sunkus kvėpavimas, išskyros iš akių ir nosies, arba iškosėtose gleivėse matyt kraujo, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Į peršalimą panašios ligos
Yra nemažai ligų bei sveikatos problemų, kurių simptomus galima supainioti su peršalimu. Neretai klinikoje žmones pasirodo su žodžiais „mano šuo/katė kažką prarijo, ji seilėjasi ir bando kažką iškosėti“. 90 % atvejų tai būna peršalimo sukeltas kosulys. Būtent dėl to kilus bet kokiam įtarimui, visada geriau kreiptis į veterinarą. Paprastai profesionalo pagalbos ieškoti patariama ir tada, kai suserga labai jaunas ar senas gyvūnas, taip pat, jei augintiniui negerėja ilgiau kaip 4 dienas.
Kelios iš jų:
Šunų virusinis tracheobronchitas, arba „veislynų kosulys“ – labai užkrečiama, tačiau dažniausiai nelabai sunki ir per 1–3 savaites praeinanti liga. Jai būdinga sausas spazminis žiaukčiojantis kosulys, kurį kai kurie savininkai painioja su vėmimu. Šuo paprastai jaučiasi gerai, būna aktyvus. Antriniai simptomai – išskyros iš nosies ir akių.
Šunų gripas – palyginti nauja liga, sukeliama A tipo gripo viruso, kuris susijęs su arklių gripo virusu. 20–25 proc. šunų požymių nebūna, 75-80 proc. pasireiškia švelni kvėpavimo takų liga, panaši į „veislynų kosulį“, vėliau būdingas drėgnas ar sausas kosulys, trunkantis iki 3-4 sav. Kartais atsiranda pūlingos išskyros iš nosies, kurios sudorojamos antibiotikais. Gyvūnas gali būti mieguistas, netekti apetito, labiau jautriems šunims pakyla aukšta temperatūra, išsivysto plaučių uždegimas (pneumonija).
Šunų maras, sukeliamas šunų maro viruso, yra labai užkrečiama, nepagydoma, dažnai mirtina liga (ne veltui jai suteiktas toks pavadinimas). Šunų maras paveikia kvėpavimo takus, virškinimo traktą ir centrinę nervų sistemą. Ši liga turi kvėpavimo takų fazę, kurios metu iš akių ir nosies teka žalsvai geltonos pūlingos išskyros, karščiuojama, kankina kosulys, netenkama apetito, vemiama ir viduriuojama, kietėja nosis ir pėdutės. Po to virusas ir liga pereina į nervinę fazę, kurios metu šuniui pasireiškia traukuliai, drebulys, nevalingi judesiai, nekoordinuotumas, akių virpėjimas.
Pagalba augintiniui peršalus
Pirmiausia pasistenkite, kad šuns kvėpavimo takai nebūtų dirginami – namie nerūkykite, nepurkškite aerozolių, nenaudokite aštriai kvepiančių valiklių, valykite dulkes.
Jei šuo kosi sausai, leiskite jam pabūti drėgnoje patalpoje, pvz., vonioje, arba naudokite drėkintuvą.
Šuniui galima duoti vitamino C, papildų imuniteto stiprinimui (pvz., su ežiuole), česnako, medaus, cinko, erškėtuogių. Žmonėms peršalimo simptomus gali sumažinti šeivamedžio uogų ekstraktas. Jo galima duoti ir šunims.
Koloidinis sidabras kartais padeda visai panaikinti peršalimą. Dozė priklauso nuo šuns amžiaus ir svorio – nuo 0,5 iki 1 arbatinio šaukštelio.
Žmonių (paprastai renkami vaikiški, nes juose nebūna alkoholio) vaistus nuo peršalimo šuniui duoti galima tik su veterinaro priežiūra.
Laikykite šunį šiltai, apsaugotą nuo skersvėjų. Vedžiokite jį trumpiau negu paprastai – ypač jei lauke šalta. Visiems ligoniams būtina ramybė, be to, šaltame ore bronchai siaurėja, o tai apsunkina kvėpavimą.
Peršalęs gyvūnas turi suvartoti daug vandens. Jo kiekį galima padidinti duodant šiltų (ne karštų) arbatų, vištienos sultinio (nuvirta mėsa, be jokios druskos).
Patartina šunį šerti lengvai virškinamu maistu, pvz., vištiena su rudaisiais ryžiais ar specialiu pašaru. Tai palaiko jėgas ir padeda imuninei sistemai kovoti su liga. Lauke laikomą šunį šerkite šiltu ėdalu.
Neskubėkite šuniui duoti antibiotikų – paprastai peršalimo ligas ir kosulį sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia – jie padeda tik tuomet, kai įsimeta bakterinė infekcija. Antibiotikus skirti gali tik veterinaras. Šuniui juos girdyti reikia tiek laiko ir taip dozuojant, kaip paskirta – ne trumpiau ir ne ilgiau.
Iš tiesų peršalimą išgydančių vaistų nėra – visos priemonės labiau linkusios palengvinti simptomus. Netgi yra posakis – gydant peršalimas praeina per savaitę, negydant – per 7 dienas. Kartais kosulį, kurį sukelia peršalimas, pavyksta išgydyti namie, tačiau jei šuns imuninė sistema nusilpusi, galimos komplikacijos, pvz., plaučių uždegimas. Jei šuo atrodo laimingas, jo kūno temperatūra ne aukštesnė kaip 39 laipsniai, galite apsieiti ir be veterinaro pagalbos. Visada verta sunerimti, jei šuns peršalimo simptomai stiprėja, jis praranda apetitą, nustoja lakti – tokiu atveju virusui talkinti pradeda bakterijos ir jau būtinas įsikišimas stipresniais vaistais.
Autorius: www.vetvila.lt
