L. Lapinskas, teistas už nužudymą, pasikėsinimą nužudyti, prekybą narkotikais, turto prievartavimą ir nusikalstamo susivienijimo organizavimą, susituokė su Aliona Lapinskiene Vilniaus Konstantino ir Mykolo cerkvėje.
Parduoda suknelę
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Nuotakų namučiai viskas apie vestuves“ Aliona paskelbė apie parduodamą vestuvinę suknelę.
„Parduodama išskirtinė vestuvinė suknelė – siūta pagal individualų užsakymą „Diva“ salone.
Suknelė buvo kurta pagal specialų užsakymą, bendra jos kaina – 2400 eur.. Parduodu už 1400 eur.
Informacija apie suknelę:
* Korseto dydis – M.
* Korsetas siūtas pagal individualius išmatavimus.
* Rankomis dekoruotas natūraliais perlais ir Swarovski kristalais.
* Suknelę puošė dizainerė, todėl ji išskirtinė ir vienetinė.
* Reguliuojamas šleifas, kurį galima prisegti arba visiškai nusegti.
* Nuėmus šleifą lieka elegantiškas gipūrinis sijonas , tinkanti patogiam vakarui ir šokiams.
Kaina – 1400 eur“, – skelbė Aliona.
Primename, kad kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į psichologą, psichoterapeutą, portalo psichika.eu įkūrėją Edvardą Šidlauską, kad jis papasakotų apie tai, kokį poveikį visuomenei daro pozityvios žinios apie jau bausmę atlikusių kalinių gyvenimą.
Visuomenei susidomėjimą kelia dramos
Pasidomėjus, kodėl apskritai visuomenei yra įdomios laisvėn išėjusių kalinių istorijos, pašnekovas nurodė, kad šioje vietoje veikia toks pats mechanizmas, kaip ir su garsiais žmonėmis.
Anot jo, žinomų sportininkų, politikų ar atlikėjų vestuvės taip pat traukia akį, žmonėms įdomu, kaip jie mini didžiausias gyvenimo šventes.
„Kaip yra žinomi krepšininkai, politikai, taip yra ir tam tikri šešėlinio pasaulio veikėjai. Jie taip pat turi savo auditoriją, žmones, kurie seka jų gyvenimą.
Žmonėms apskritai įdomios istorijos, dramos, netikėti gyvenimo posūkiai, todėl tokie įvykiai natūraliai sulaukia dėmesio“, – dalijosi pašnekovas.
Vis tik jis taip pat pranešė, kad tokios istorijos apie į laisvę iš įkalinimo įstaigos išėjusius, bausmę atlikusius asmenis gali veikti visuomenę pozityviai.
Pasak jo, tokiais atvejais parodoma, kad net ir prasikaltus, tačiau prisiėmus atsakomybę už atliktus veiksmus, gyvenime gali būti suteiktas antras šansas.
„Manau, kad žmonėms, kurie patys yra susidūrę su sunkumais, teistumu ar įvairiomis gyvenimo krizėmis, tokia istorija gali tapti vilties ženklu.
Ji gali parodyti, kad žmogus gali atsitiesti, susitvarkyti gyvenimą, sukurti šeimą, auginti vaikus ir gyventi visavertį gyvenimą, todėl tokiose istorijose tikrai galima įžvelgti ir vilties aspektą“, – pasakojo jis.
Lietuvoje apstu teistų asmenų stigmatizacijos
E. Šidlauskas taip pat prabilo apie tai, kad visuomenėje gali kilti disonansas – iš pradžių žmogus teisiamas dėl rimtų nusikaltimų, o vėliau jo gyvenimas parodomas kaip įkvepiantis pavyzdys.
Vis tik šį aspektą psichologas siūlė vertinti iš kitos pusės – juk teisine prasme žmogus jau atliko jam paskirtą bausmę, prieš visuomenę atsiskaitė, todėl pagal įstatymą jis turi turėti tokias pačias teises, kaip ir kiti.
„Man atrodo, kad čia verta kalbėti apie kitą problemą – labai stiprią teistų asmenų stigmatizaciją Lietuvoje.
Daug kalbame apie įvairių grupių teises ir integraciją, tačiau apie žmonių, kurie atliko bausmę, integraciją kalbama gerokai mažiau.
Dažnai jie susiduria su nepasitikėjimu, sunkumais įsidarbinant, neigiamu visuomenės požiūriu. Tarsi teistumas tampa dėme visam gyvenimui“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
E. Šidlausko teigimu, neretai tokia stigmatizacija gali stumti žmogų į užribį, tad pozityvūs pavyzdžiai, parodantys asmens reabilitaciją ir pastangas gyventi socialiai priimtiną gyvenimą, svarbūs.
Anot jo, tokie pavyzdžiai siunčia žinutę tiek kitiems nuteistiesiems, tiek neteistiems asmenims, kad žmogus geba keistis, integruotis į visuomenę.
Kriminalinio gyvenimo romantizavimo grėsmė
Kitas aspektas, aptartas pokalbio metu, buvo kriminalinio gyvenimo romantizavimas. E. Šidlauskas siūlė dėl šio aspekto nesistebėti, nes yra žmonių grupės, kuriuos itin traukia nusikalstamo pasaulio istorijos.
„Reikia suprasti, kad labai daug priklauso nuo auditorijos. Jei tokias istorijas skaito jaunas žmogus, kuris jau yra artimesnėje aplinkoje nusikalstamam ar gatvės gyvenimui, tokia istorija gali atrodyti patraukli.
Tuo tarpu žmogui, kuris studijuoja, kuria karjerą ar gyvena visai kitokioje aplinkoje, tai greičiausiai bus tiesiog įdomi naujiena, o ne gyvenimo pavyzdys“, – dalijosi jis.
Anot psichologo, žmonės yra linkę ieškoti autoritetų, o tai ypač būdinga jauniems žmonėms, kurie nespėjo susiformuoti tvirtų vertybinių nuostatų.
Dėl to, specialisto teigimu, nesvarbu, koks tai būtų žmogus – sportininkas, politikas ar nusikaltėlis – kiekvienas gali tapti pavyzdžiu.
„Dėl to svarbu, kaip tokios istorijos yra pateikiamos“, – akcentavo E. Šidlauskas.
„Niekas nėra apsaugotas nuo klaidų“
Pasidomėjus, kaip visuomenei turėtų būti pristatomos istorijos apie nuteistuosius, pašnekovas ragino pateikti platesnį kontekstą.
„Vestuvės, šiuo atveju, gali būti suprantamos kaip pozityvus žingsnis – siekis kurti šeimą, gyventi stabiliau, priimtiniau visuomenės požiūriu. Žinoma, tai negarantuoja, kad žmogus pasikeitė visam laikui, tačiau leidžia tikėtis, kad jis juda pozityvia kryptimi“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Anot specialisto, svarbu atminti, kad žmogus, atlikęs bausmę, turi turėti galimybę gyventi toliau, o svarbu susimąstyti ir apie save pačius – niekas nėra apsaugotas nuo klaidų ar nelaimingų atsitikimų.
„Pavyzdžiui, net ir dėl neatsargaus vairavimo žmogus gali padaryti labai skaudžią klaidą ir sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Ar tai reiškia, kad jo gyvenimas turi būti nurašytas visiems laikams? Mano manymu – ne.
Tad kalbant apie tokias istorijas svarbu išlaikyti pusiausvyrą: nepamiršti žmogaus praeities, tačiau kartu pripažinti jo teisę keistis ir integruotis į visuomenę“, – nurodė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
