Sostinę į vienkiemį išmainęs Tadas: niekada nebuvau toks laimingas ir fiziškai stiprus kaip dabar

Tadas Lomanas vieniems atrodo atsiskyrėlis, antriems – įdomus žmogus, tretiems – netgi guru, pas kurį važiuoja gauti patarimų, pasisemti jo skleidžiamos džiugios energijos. Prieš septynerius metus karininko darbą Vilniuje metęs ir į atokią sodybą Molėtų rajone įsikėlęs vyras sako, kad dabar jo gyvenimas žymiai laimingesnis ir ramesnis.

Tadas Lomanas su drauge Milda Navickyte (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
22

(22 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Tadas Lomanas su drauge

„Nuo 20 metų ėmiau ieškoti laimės ir gyvenimo prasmės. Domėjausi Kastaneda, budizmu, krikščionybe – dvasiniais dalykais. Tada radau Anastasijos knygą, pasakojančią apie gamtą: kaip gyveni gamtoje, auginiesi visas daržoves ir ieškai ryšio su augalais, gamta, gyvūnais – bandai kitaip gyventi. Ta knyga mane keisti savo gyvenimą kitokia linkme. Taip ir užsimaniau pasižaisti: įsigyti sodybą ir čia įsikelti. Metus laiko viską organizavausi: pardaviau butą, už dalį pinigų nusipirkau sodybą, kitą dalį padėjau į banką, kad eitų palūkanos, ir atsikėliau gyventi čia“, – kalba 33-ejų metų vyras.

REKLAMA

Tadas sako, kad, persikėlus gyventi į sodybą kaime, pasikeitė viskas: pradedant nuo to, kad kasdien nebereikėjo eiti į darbą.

„Ką veikdavau? Aš atvažiavau vasarą, tai daug maudydavausi. Iš tikro atvažiavau į sodybą todėl, kad norėjau daryti daržus ir sodus, užsiimti augalais. Taip ir dariau“, – kalba vyras.

Tadas pasakoja, kad yra skaitęs įvairiausių filosofinių, religinių, dvasinių knygų ir iš jų sau prisitaikęs tai, kas jam tinka. Pavyzdžiui, iš rusų rašytojo Vladimiro Megre knygų apie Anastasiją, kuriose kalbama apie tai, kaip gyventi gamtoje, Tadas pasiima tokį aspektą: maistą reikia užsiauginti pačiam:

„Kai pats augini daržoves, žinai, ką užsiauginai, augini be chemijos ir gali turėti sveiką maistą. Man tai buvo naujiena – kai buvau vaikas, kaime augindavomės daržoves, bet man tai nebuvo joks malonumas, kai nesuprasdavau, dėl ko tai daroma. Galvodavau, o kam to reikia – juk gali pas ūkininką nusipirkti. Tačiau kas vyksta šiuo metu: maisto daug, tačiau sveiko maisto praktiškai nėra. Net ekologiniams ūkiams leidžiama naudoti dalį chemijos, trąšų“, – kalba Tadas.

Stresą gali susikurti visur

Vyras sutinka, kad gamtoje gyventi yra daug ramiau nei mieste, tačiau priduria, kad stresą galima susikurti visur, tad labai svarbus ir žmogaus požiūris, gyvenimo būdas – ne vien aplinka.

„Gali susigalvoti stresą, kad štai dabar atvažiavęs elektrikas mano medžius pjauna. Gali eiti, kovoti dėl to su visais – stresą gali susikurti iš nieko. Visgi aš čia važiavau dėl to, kad pailsėčiau ir peržiūrėčiau, kaip čia reikia gyventi. Mieste neturėjau tokių sąlygų, kad bent jau dieną ar savaitę galėčiau tiesiog neveikti – ten vis tiek 11 mėnesių turi eiti į darbą, tada turi mėnesį atostogų daugiausiai, per kurį dar tau skambinėja ir klausinėja dėl darbo. Čia, sodyboje, gali visiškai atsipūsti“, – sako Tadas.

REKLAMA

Nors jo sodyboje nėra vandentiekio – tad nėra čia nei dušo, nei tualeto – tačiau Tadui komforto netrūksta.

„Mano merginai Mildai, atsikėlusiai gyventi su manim prieš kelis mėnesius, komforto gal ir trūksta, tačiau man ne – aš jau pripratęs. Prausiamės viduje, vonelėse, arba einu maudytis į prūdą, o žiemą į eketę. Komfortas yra sąlyginis dalykas – man komfortas yra tada, kai turi ramią aplinką“, – pasakoja vyras.

Išmoko mažiau išleisti

Tadas sako, kad, nors persikėlęs į sodybą jis neužsiėmė jokiais verslais ir nėjo uždarbiauti pas kitus žmones, pinigų jam užteko.

„Aš išmokau mažiau išleisti: pradėjau maistą augintis, tad mažiau produktų pirkau, kur mieste naudodavau, nustojau į miestą pas draugus kas savaitę važiuoti, kaip darydavau iš pradžių, nes vis tiek tų žmonių trūko. Kai prieš septynerius metus padėjau pinigus į banką, kas mėnesį sulaukdavau po 500 litų palūkanų. Paskui tų pinigų mažėdavo, tačiau man jų vis tiek užteko, tų sankaupų dar padaugėjo.

Jokiais verslais neužsiminėjau, nes atvažiavau dėl psichologinių priežasčių, savo poreikius tenkinti. Visi mes turime psichologinių problemų, tik ne visi supranta. Tai aš buvau tas, kuris suprato. Buvau viduje neramus, visada norėjau kažką veikti ir daryti. Kai pradėjau dvasiniais dalykais domėtis, jau ėmiau gelbėti pasaulį, tai vėl ta pati kova su aplinka išlieka. Čia irgi gali kovoti su kaimynais, su žemdirbiais, kurie pesticidus purškia, bet gali su jais ir kooperuotis“, – sako Tadas, pridurdamas, kad dabar jis yra nepalyginamai laimingesnis nei gyvendamas mieste.

Tadas sutinka, kad gamtoje yra lengviau būti laimingu nei mieste – tad tai gali būti kaip pabėgimas iš sunkios aplinkos mieste į lengvesnę gamtoje, tačiau pažymi, kad gamtoje taip pat reikia sąmoningumo. Kaimo žmonės, laiką leidžiantys prie televizoriaus ar traktoriaus, vyro teigimu, nepatiria to gamtos grožio.

REKLAMA

„Kad žmogus prieitų iki tokios sąmonės būsenos, kad sau leistų išvykti iki tokios vietos, irgi reikia praeiti didelį kelią. Kiek žmonių mieste nori laisvės, bet neperžengia namų slenksčio. Kitas dalykas – būnant toje vienatvėje irgi ne visada gera, norisi žmonių, žmogaus. Tai viskam reikia balanso“, – kalba jis.

Melkio mokyklėlė

Praėjusių metų vasarą Tadas, jo mergina ir kiti bendraminčiai, gyvenantys Melkio kaime, sugalvojo įsteigti Melkio mokyklėlę – Melkio ekobendruomenės mokyklą, kur vaikai gautų daugiau mokymosi per patirtį ir gamtą. Iki tol, kol bus atidaryta ši privati mokyklėlė, pora nutarė vesti neformalaus ugdymo pamokas.

„Šalia mokyklos norėjosi, kad vaikai turėtų dar daugiau erdvės kūrybiniam išsireiškimui. Tad šiuose užsiėmimuose mokinamės dainas, žaidžiame, statome pavėsines – viskas aprašyta mūsų puslapyje Melkys.lt“, – kalba Tadas.

Jo mergina Milda Navickytė priduria, kad, statydami pavėsinę, vaikai gali išmokti labai daug:

„Kadangi kilo mintis atsidaryti privačią mokyklą, nutarėme išsibandyti įvairias dėstymo metodikas dar prieš atidarant mokyklą. Pradėjome su vaikais statyti pavėsinę – ten vyksta ir matematikos mokymas – nes statome aštuonkampę pavėsinę, matuojame, kokios sienos, kokio ilgio pavėsinės skersmuo, kokio aukščio pavėsinė. Vyksta ir pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, nes pavėsinės formoje yra įvairios raidės“, -kalba Milda.

Tų užsiėmimų esmė, teigia pora, yra tai, kad patys vaikai galvotų idėjas ir vykdytų veiklas, kad jų kūrybiškumas laisvai vystytųsi.

Gyvenimo prasmė ir laimė

Diaugsmu ir ramybe šviečiantis Tadas sako supratęs, kad gyvenimo prasmė jam yra tobulinti gyvenamąją aplinką.


Rašyti komentarą...
l
laikas
2016-03-20 16:11:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šaunuoliai. Tai yra mano svajonė, bet kol kas reikia vaikus užauginti ir į gyvenimą išleisti. O tada ir aš taip gyvensiu.:) Bet aišku jau mažoka to tikro gyvenimo beliks. Bet ką padarysi.:) Tikrai šaunuoliai.
Atsakyti
0

m
moteris
2016-03-21 21:50:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na, aplinka nežiba, bet ir sezonas ne pats geriausias spalvingoms nuotraukoms. Svarbu, kad žiba gražių žmonių akys, manau jie daug nuveiks. Jei yra moteris, manau, greitai bus ir tvarka. Juk vienam vyrui tikrai reikia nedaug...
Atsakyti
0

H
H2O
2016-03-20 07:49:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šaunuoliai.Tik kiek statybininko įgūdžių trūksta.
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų