Laidoje „Laikai ir laikai“ N. Marčėnaitė pasidalijo savo mintimis apie žmonių baimę senti, visuomenės spaudimą, santykius ir vidinės laisvės svarbą.
Atsakė, kaip reikėtų senti
Kalbėdama apie amžių, Nomeda pabrėžė, kad žmogaus brandos ar gyvybingumo negalima matuoti vien skaičiumi pase. Pasak jos, tikrasis senatvės jausmas dažnai slypi ne raukšlėse ar metuose, o požiūryje į gyvenimą.
„Tikrai gali kažkam pasirodyti, kad pagal amžių aš jau esu bobutė – sutinku. Bet aš sutinku pasenusių žmonių, kuriems yra dvidešimt“, – sakė N. Marčėnaitė.
Nomeda pasidalijo ir savo matymu, ką reiškia senti gražiai. Kaip pasakojo moteris, jai tai nėra kova su metais ar bandymas atrodyti jaunesnei. Kur kas svarbiau – išlikti smalsiai, auginti savo vidų, priimti save ir leisti tą patį daryti kitiems.
„Kai man kas nors sako, kad esu jaunatviška – taip, esu jaunatviška. Taip, aš pasenau, man šešiasdešimt vieneri. Bet kai bendrauju su aštuoniasdešimtmečiais, jiems aš esu mergytė. Man atrodo, kad kultūringo žmogaus požymis yra skaitymas. Geriausias makiažo pagrindas yra perskaitytos knygos.
Taip pat – gebėjimas reikšti mintis, drąsa pažvelgti į savo kūną ir sielą, būti savimi. O kai leidi ir kitam būti savimi, nustoji teisti, kritikuoti, tampi labiau patenkintas savimi. Senti reikėtų būtent taip“, – įsitikinusi ji.
Iki 40-ies nesijautė graži
Viena iš laidos vedėjų D. Filmanavičiūtė pastebėjo, kad šiais laikais vyresnės moterys itin stengiasi atrodyti jauniau nei savo amžiaus ir dažnai tai pabrėžia socialiniuose tinkluose. N. Marčėnaitė šioje diskusijoje atkreipė dėmesį į kur kas gilesnes tokių reiškinių priežastis. Nomedos teigimu, tai dažnai kyla ne iš tuštybės, o iš vidinių skaudulių.
„Į tokius dalykus aš žiūriu kaip į patirtas traumas, neišmylėtą vaiką, nepakankamai pagirtą vaiką. Tiesa, vaikus reikia ne girti, o motyvuoti. Kai jis to patvirtinimo vaikystėje negauna, vėliau jo nuolat ieško. Pavyzdžiui, aš pati nesijaučiau graži iki keturiasdešimties. O dabar jaučiuosi vis gražesnė ir gražesnė. Taip buvo ir todėl, kad mano mama taip nesijautė. Visos pripūstos lūpos man yra ne apie grožį – aš tame matau suluošintą sielą“, – kalbėjo N. Marčėnaitė.
Prisiminusi vaikystę, ji pasakojo, kad santykis su kūnu anuomet buvo natūralesnis ir laisvesnis. Pasak jos, gėda žmogui dažniausiai nėra įgimta – ji atsiranda vėliau, kai aplinka pradeda aiškinti, kas yra „padoru“, o kas ne.
„Vaikystėje su tėvais važiuodavome su palapinėmis. Atsimenu, stoviu visai nuoga, ir man tai atrodė visiškai natūralu. Pirmoje ar antroje klasėje persirenginėjau viešoje erdvėje, kur buvo ir berniukų, ir mergaičių, ir staiga išgirdau klyksmą: ką tu darai? Net darželyje buvau išsirinkusi berniuką ir pasakiau jam: tu mano vyras, mes šeima. Vaikai į viską žiūri paprasčiau. O paskui tau įkala gėdą – prasideda kūno gėdinimas, seksas tampa tik užgesinus šviesas. Iš kur tai atsirado?“, – svarstė ji.
Prakalbo apie santykius brandžiame amžiuje
Garsių moterų pokalbyje buvo skirta dėmesio ir brandiems santykiams bei intymumui. Nomeda neslėpė, kad visuomenėje vis dar gyvas mitas, esą vyresniame amžiuje meilė ar aistra tampa nebeaktualios.
„Anais laikais mano metų moterys apie seksą turbūt jau negalvojo. O aš galiu pasakyti, kad jis labai kokybiškas ir geras. Man su Vytu yra žiauriai įdomu. <...> Su amžiumi keičiasi ir santykiai, ir seksas, bet viskas yra gražu ir to reikia. Aš senstu su savo karta, tad mes, moterys, susirenkame į vieną vietą, kalbamės apie viską, ir tai yra labai faina. Visuomenė vis dar turi daug tabų, o tai padarė didelę žalą“, – teigė laidos viešnia.
Kalbėdama apie vidinę savijautą, ji išskyrė vieną dalyką, kuris, jos manymu, ypač trukdo žmonėms gyventi laisvai ir džiaugsmingai. Tai – vadinamasis vidinis kritikas, kurį daugelis nešiojasi net nesusimąstydami, iš kur jis atsirado.
„Aš dar nesutikau žmonių, kurie į šį klausimą atsakytų kitaip. Visame pasaulyje klausiu to paties – ką reiškia žodžių junginys „mano vidinis kritikas“? Visi kelia rankas, kad žino. Tik ne penkiamečiai. Bet jei vaikui jau dešimt, jis jį turi. Tada klausiu – tu gimei su juo? Ne. Vadinasi, tai yra instaliuota savybė, kuri klaikiai trukdo gyventi ir jausti džiaugsmą“, – sakė ji.
Pokalbio metu ji taip pat palietė temą, kodėl tiek daug žmonių bijo prisipažinti kažko nežinantys. Pasak Nomedos, ilgą laiką visuomenėje buvo diegiama nuostata, kad nežinojimas yra gėdingas, todėl žmonės verčiau apsimeta išmanantys viską.
„Kai mano močiutė kalbėdavo, labai aiškiai suprasdavau vieną dalyką – anuomet buvo nepatogu, nekultūringa neišsilavinusiam žmogui kištis į protingų žmonių pokalbius. Jei nežinai – tylėk ir klausyk. Reikėjo gerbti išsilavinusį žmogų. O tada atsirado feisbukas. Dabar kai kuriems nebėra gėda dėl savo neišsilavinimo. Yra normalu kažko nežinoti, bet kvaila atsakinėti į klausimą, kuriame esi nekompetentingas. Kvailumas yra ne nežinojimas, o bandymas apsimesti, kad žinai daugiau nei iš tiesų“, – savo mintimis dalijosi N. Marčėnaitė.
Ne mažiau aštriai ji kalbėjo ir apie skirtingus standartus, kurie iki šiol taikomi vyrams ir moterims. Pasak jos, visuomenė vyrų brendimą dažnai romantizuoja, o moterų senėjimą linkusi kritikuoti ar net gėdinti.
„Kai vyras sensta, sakome – kaip gražiai pražilo. O moteriai – ką, dažų parduotuvėje neranda? Aš dabar nuolat kam nors turiu teisintis, nes man gražu žili plaukai. Tas žmogaus gėdinimas yra skirtingas: vyrai temperamentingi, o moterys isterikės. Mes vis dar gyvename su tuo, bet tikiu, kad kada nors iš to išlipsime“, – teigė N. Marčėnaitė.
Visą pokalbį galite klausyti „Nusirenk iki pusės“ kanale čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
