Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nutukimas ir dažniausiai jį lydinti liga – diabetas – gali būti įveikti. Siekiant rezultatų, labai svarbu žmogaus kasdienių įpročių keitimas. To įrodymas – trijų vaikų mama Ugnė Radzevičienė, kuri dar ne taip seniai svėrė 130 kilogramų. Šiandien moteris sveria 49 kilogramus ir sako, kad ne griežtos dietos, o gyvenimo būdo pakeitimas atvedė į išsvajotus pokyčius.

Nutukimas ir dažniausiai jį lydinti liga – diabetas – gali būti įveikti. Siekiant rezultatų, labai svarbu žmogaus kasdienių įpročių keitimas. To įrodymas – trijų vaikų mama Ugnė Radzevičienė, kuri dar ne taip seniai svėrė 130 kilogramų. Šiandien moteris sveria 49 kilogramus ir sako, kad ne griežtos dietos, o gyvenimo būdo pakeitimas atvedė į išsvajotus pokyčius.

REKLAMA

Apie dietas, veiksmingus svorio mažinimo būdus bei apie tai, kaip kiekvienas žmogus gali imtis pokyčių bus kalbama medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“, plastikos chirurgo med. m. dr. Vyginto Kaikario rubrikoje „Sveikas grožis“.

Atradus sveiką gyvenseną 43 metų Ugnės Radzevičienės gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Ugnė metė sėkmingą teisininkės karjerą, baigė dietetikos studijas ir pati pradėjo konsultuoti žmones mitybos klausimais.

REKLAMA

„Niekur pasaulyje mes nerasime tokios piliulės, kurią išgėrus viskas susitvarkytų. Visada sakiau, kad mes galime daug daugiau nei patys įsivaizduojame. Kai tai suvoki ir prisiimi atsakomybę, tada belieka veikti. O kaip veikti? Susirasti specialistą, neužsiimti savigyda, nesilaikyti jokių dietų. Dietas specialistai rekomenduoja tik tada, kai žmogus serga lėtinėmis ar ūmiomis ligomis. Dietistų užduotis yra sudaryti žmogui mitybos planą, remiantis jo individualia ligos istorija“, – pasakos moteris.

Ugnė laidoje dalinsis, kad daugiausia svorio priaugo nėštumų metu, o gimus vaikams svoris niekur nedingo. Ir nors moteris turėjo mylinčią šeimą ir buvo susikūrusi finansinę gerovę, ji pasakos, kad laiminga nesijautė – buvo tarsi įkalinta savame kūne.

„Mano gyvenimo istorija yra glaudžiai susijusi su mano dabartine specialybe. Aš esu empatiška kiekvienam savo pacientui. Pagimdžius 3 vaikutį, mano svoris buvo 130 kg, tyrimai buvo labai geri, turėjau visas galimybes toliau gyventi su tokiu svoriu. Žmonės mane priėmė tokią, kokia esu, buvo patogu, nes siuvėja gali pasiūti bet kokiai figūrai tinkančius rūbus“, – kalbės Ugnė Radzevičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Šiandien Ugnė drąsiai pataria žmonėms ir sako, kad nieko nėra neįmanomo. Moteris griauna mitus apie tai, kad sveikas maistas yra neskanus. Mitybos specialistė dalinsis, kad šiais laikais sąlygos gyventi sveikai yra labai palankios.

„Mitas, kad sveika mityba – tik tarkuotas kopūstas. Yra begalė saldumynų, kurie nekenkia sveikatai. Reikia nepamiršti, kad nereikia laikytis dietų. Reikia suprasti ir išmokti skaityti kiekvieno perkamo produkto etiketę. Tuomet matysite, ką dedate į lėkštę, o vėliau – į savo kūną. Aš niekada nenorėčiau duoti savo organizmui nuodų, kurie sužalotų mano organus, o tada eiti pas gydytojus, kad jie tuos organus gydytų. Reikia būti sąmoningais“, – dalinsis dietistė U. Radzevičienė.

Dar prieš 100 metų cukrinio diabeto diagnozė buvo nuosprendis. Po ligos nustatymo žmogui gyventi buvo likę vos metai.

1922 metais, atradus insuliną, liga tapo valdoma. Nors diabeto diagnostika ir nėra sudėtinga, daugeliui žmonių liga yra diagnozuojama per vėlai. Į kokius ligos požymius reikėtų atkreipti dėmesį bei kaip ligą valdyti, laidoje pasakos Oskaro Minkovskio cukrinio diabeto centro specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Oskaro Minkovskio sveikatos centro direktorius, gydytojas endokrinologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos profesorius Jonas Čeponis atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje yra puikių ir profesionalių specialistų, visgi, žmonėms labai sunku išsivaduoti iš nutukimo pančių.

„Didžiausia bėda šiandien, kad nutukęs pacientas yra „niekieno“ pacientas. Kai kyla problemos, šeimos gydytojas nusiunčia pacientą pas endokrinologą išsiaiškinti, ar yra kažkokių endokrininių ligų, genetinių, ar epigenetinių priežasčių, kurios galėtų sąlygoti iškilusias problemas. Visi šie aspektai yra svarbūs, bet, kaip rodo mūsų patirtis, tai viso labo keli procentai, didžioji dalis priklauso nuo gyvensenos sprendimų“, – kalbės J. Čeponis.

Atliepiant šį poreikį, Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis specializuotas cukrinio diabeto centras, pavadintas Oskaro Minkovskio vardu. Prie centro idėjos ir misijos aktyviai dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai bei privatus investuotojas. Puoselėjant universiteto misiją, suvienytos ne tik sveikatos priežiūros, bet ir mokslinės bei akademinės veiklos. Centre pacientams bus siūlomos individualizuotos programos.

REKLAMA
REKLAMA

Pasaulis jau seniai suprato, kad žmogaus sveikata – tai paties žmogaus elgsenos pasekmė. Pasak profesoriaus J. Čeponio, būtent tie patys mechanizmai, kurie sąlygoja cukrinio diabeto išsivystymą, sąlygoja ir stambiųjų kraujagyslių pažaidą, infarktus bei insultus.

„Daugiau nei pusė moterų, beveik pusė suaugusių vyrų Lietuvoje turi antsvorio arba yra nutukę. Tos problemos, kurios vystosi nutukimo metu – atsparumas insulinui, lėtinis uždegimas – visa tai sąlygoja angliavandenių apykaitos sutrikimus, ką mes vadiname cukrinio diabeto rizikos veiksniais. Taip pat ir stambiųjų bei smulkiųjų kraujagyslių pažaidą, kurios vėliau sąlygoja komplikacijas ir, deja, mirtis“, – pasakos gydytojas.

Specialistai pripažįsta, kad informacijos apie sveiką gyvenseną žmonės turi daug. Jie domisi savo sveikata, žino, kaip ir kiek reikėtų maitintis, koks yra tinkamas fizinis aktyvumas. Deja, dažniausiai šios tiesos lieka bevertėmis, nes nėra pritaikomos kasdienybėje, o dažnu atveju, atėjus pas gydytoją, tiek streso lygis, tiek pats informacijos srautas žmogų išbalansuoja ir žmogus atsimena tik dalelę informacijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Neužtenka, kad žmogus išgirstų, reikia, kad jis sugebėtų daryti, ką išgirdo, išmoko ir pritaikytų tai kasdien. Gydytojas turi suteikti naudingos informacijos, būti partneriu, kuris būna šalia, parodo ką ir kaip daryti, o jei kyla klausimų – atsako, kaip juos spręsti. Pacientą reikia įtraukti į veiklas ir užtikrinti protingų tikslų laikymąsi“, – pasakos specialistas.

Pasak profesoriaus Jono Čeponio, šiandien medicinos pažanga yra didelė. Skiriant optimalų medikamentinį gydymą galima tinkamai valdyti diabetu sergančių pacientų gliukozės kiekį kraujyje, o tai reiškia – išsaugoti gyvenimą ir jo kokybę. Tačiau pakankamai anksti pritaikius pilnaverčius gyvensenos pokyčius galima tikėtis cukrinio diabeto atsitraukimo:

„Sakoma, kad iki 6 metų diabeto stažo mes galime atsukti atgal. Tai yra vidutinis skaičius ir reikia suprasti, kad ligos eiga gali skirtis. Yra vilties, kad mes galime, nedrįstame sakyti „pagydyti“, bet reikšmingai pagerinti ligos kontrolę. O tam tikrais atvejais, netgi sustabdyti ligą ar pasiekti jos reversijos – atsitraukimo: atsukti laikrodį atgal, kad žmogus gerai jaustųsi ir gyventų visiškai normalų gyvenimą be vaistų“, – dalinsis profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Vis tik, grįžus prie ydingų gyvenimo įpročių, diabeto liga, kaip ir nutukimas, sugrįžta. Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdyti moksliniai tyrimai atskleidė, kad labai svarbu pasiekti ilgalaikių rezultatų, o tam reikalingas ne tik artimųjų palaikymas, bet ir specialistų stebėsena bei pastovus bendradarbiavimas su jais. Būtent tokią pagalbą, kai iš esmės yra pakeičiamas žmogaus gyvenimo būdas, ir teiks naujasis Oskaro Minkovskio cukrinio diabeto centras.

„Ilguoju laikotarpiu didžiausia problema pacientams yra išlaikyti tą tiesią kryptį. Tęstinis palaikymas yra tai, kas kasdienybėje yra sunkiausia. Mes bendraujame ne tik su pacientais, bet ir su jų artimaisiais, padėdami suprasti, kiekvieno sprendimo kainą ir esmę. Rekomenduojame rinktis truputį daugiau judėti, truputi sveikiau valgyti, truputį daugiau atsipalaiduoti ir labiau save saugoti bei mylėti“, – kalbės profesorius J. Čeponis.

Apie dietas, nutukimo sukeliamas ligas, veiksmingus svorio mažinimo būdus bei apie tai, kaip kiekvienas žmogus gali imtis pokyčių – jau šį sekmadienį medicinos laidoje „Sveikas rytojus“!

„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų