Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ursula von der Leyen savo rytą pradeda traukinių stoties perone Lenkijoje. Europos Komisijos pirmininkė kartu su Europos Sąjungos vadovu Josepu Borrelliu lipa į traukinį, kuriuo jie vyks į Kyjivą. Ten susitiks su Volodymyru Zelenskiu. Von der Leyen Kyjivui „dovanų veža“ net tik 5-ajį sankcijų paketą Rusijai, bet ir žinutę nuo Europos apie nesvyruojančią jos paramą Ukrainai ir jos žmonėms.
O į Kyjivą, pasitraukus okupantų pajėgoms, su milžiniškais krepšiais ir augintiniais grįžta vis daugiau žmonių. Gatvėse vaikai, šachmatais žaidžiantys senoliai ir pirmuoju puodeliu kavos nuo karo pradžios besimėgaujantys Kyjivo gyventojai.
„Iš vienos pusės tikrai malonu būti čia gatvėse, valgyti skanų maistą,bet iš kitos pusės, mūsų žmonės ir kariai kituose regionuose nėra nei saugūs, nei galintys gauti tinkamo maisto, taigi aš jaučiuosi šiek tiek gėdingai“, – teigė Kyjivo gyventoja Darja.
O ir vienas iš Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų gynėjų Aleksandras sako, kad į miestą sugrįžti žmonėms vis dar nesaugu ir jie trukdo karinės technikos judėjimui.
„Kyjivas vis dar yra pataikymo zonoje, į Kyjivą gali pataikyti raketomis ir žmonės nesupranta pavojaus. Atvažiavo iš Vakarų Ukrainos ir galvoja, kad viskas gerai, jeigu čia nešaudo. Bet situacija gali pasikeisti. Rusai vis dar stiprūs“, – teigė karys Aleksandr Matiash.
O kad Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų gyventojai būtų saugūs, kariams reikia ginklų.
„Vakar pozicijose, kur sumušėme rusus, mes pririnkome šaudmenų, mums truputį trūko. Matote, dėžė su šaudmenimis. Mums trūksta ginklų, kad sustabdytume koloną iki tos akimirkos, kol ji nepasisuko į kovinę padėtį: raketinė ginkluotė, artilerija. Taip, mes susitvarkome, bet jeigu mes tai turėtume, netektys iš mūsų pusės būtų kartais mažesnės“, – pasakojo karys.
O ukrainiečiams palengvinti kovą su okupantais padės šarvuotosios „Bushmaster“ mašinos, kurios bus naudojamos gabenti personalui ir apsisaugoti nuo minų. Pirmos 3, tarp kurių ir modifikuotas greitosios pagalbos automobilis, šiandien iš Australijos iškeliauja į Ukrainą. Iš viso Australija į Ukrainą išsiųs 20 „Bushmaster“ mašinų.
„Mes norime, kad rusai kuo greičiau būtų išstumti iš Ukrainos. Mes norime apsaugoti ir ginti Ukrainos moteris ir vaikus. Norime, kad karo nusikaltimai liautųsi, o įranga, kurią galėjome pateikti per kelias savaites, atitiktų Ukrainos vyriausybės prašymus“, – teigė Australijos gynybos ministras Petteris Duttonas.
Ukrainą išgirdo ir slovakai. Jie į karo siaubiamą šalį slaptai pristatė S-300 oro gynybos sistemų ir perkėlė Ukrainos gynybą į kitą lygį. Sistema S-300 yra šiuolaikinis raketų žemė-oras kompleksas, kuris gali numušti lėktuvus arba valdomas raketas atstumu iki 250 kilometrų.
Bet Ukrainos vyriausybės prašymų nenori girdėti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis delsia perduoti Ukrainai aukščiausios klasės tankus kovai su Rusija. Pasiūlymą Ukrainai perduoti 100 tankų Scholzui teikė Vokietijos ekonomikos ir užsienio ministrai, bet Scholzas teisinasi, kad tam reikia NATO sąjungininkų pritarimo, nors Ukrainos užsienio reikalų ministras Kuleba aiškiai įvardijo, kas laukia, jei Ukraina negaus pakankamai ginklų dabar.
„Mūšis dėl Donbaso primins Antrąjį pasaulinį karą su didelėmis operacijomis, manevrais, tūkstančiais tankų, šarvuočių, lėktuvų, artilerijos“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Scholzas neskuba ir kuo greičiau nutraukti ir rusiškų anglių importą. Europos Sąjungos narės per 120 dienų nuo sankcijų įvedimo turėtų jų atsisakyti. Scholzas aiškina, kad Vokietijai prireiks viso šio laikotarpio.
„Jei tai įvyks greičiau, tada dar geriau, bet mums reikia šiek tiek laiko, o įmonėms taip pat. Jau kurį laiką ieškojome naujų tiekėjų, todėl situacijai, kurioje dabar esame, buvo gerai pasiruošta“, – teigė O. Scholzas
O štai reikšmingą dalį apie dešimtadalį Rusijos anglių eksporto pirkdavusi Japonija visiškai nutraukia rusiškų anglių importą ir išvaro 8 rusų diplomatus. Japonijos premjeras teigia, kad sieks kuo didesnės energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, įšaldys didžiausių Rusijos bankų turtą ir ne tik.
„Įvesime importo iš Rusijos draudimą. Kitą savaitę įvesime draudimą importuoti iš Rusijos mašinas, tam tikrą medieną ir degtinę“, – tikino Japonijos premjeras Fumio Kishida.
Dar griežtesnių sankcijų Rusijai nori ir Jungtinės Valstijos. Kongresas vakar nubalsavo už normalių prekybos santykių su Maskva nutraukimą. Tas pats galios ir Rusijos marionetei Baltarusijai. Tai reiškia, kad šalys nebegarantuoja viena kitai vienodų muitų ir jų reguliavimo režimo ir naujas įstatymų projektas leistų Bidenui didinti importo muitus. Tiesa, Bidenas dar turės juos pasirašyti.
„Taip, prezidentas tam pritaria, ragina ir tikrai pasirašys“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
Kad Rusija susiduria su sunkiausia padėtimi per 3 dešimtmečius dėl precedento neturinčių Vakarų sankcijų, vakar pripažino net ir Rusijos premjeras Mišustinas, tačiau, anot jo, užsienio bandymai izoliuoti Rusiją nuo pasaulio ekonomikos žlugs. Mišustinas sakė, kad užsienio įmonės Rusijoje turėtų leisti savo verslui tęsti veiklą, net jei jos ir nusprendė iš Rusijos pasitraukti.
„Įmonės turi tęsti savo darbą, nes tai suteikia darbo vietas, ten dirba mūsų piliečiai. Ir jų interesų apsauga yra mūsų prioritetas. Žmonių gyvenimo lygis negali priklausyti nuo užsienio politikų užgaidų“, – sakė Rusijos premjeras.
Bet Mišustinas, kaip ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Zacharova, dažnai kalba tai kas naudinga, o ne tiesą. O šiomis dienomis pasirodė ir Zacharovos vaizdo įrašas, kuriame ji iš pažiūros girta besipinančiu liežiuviu kalba apie tai, kad fašizmas yra barščių vadinimas ukrainietišku patiekalu.
„Negalima buvo dalintis barščiais, jie turėjo priklausyti tik kažkam vienam. Tik vienai tautai, tik vienos tautybės žmonėms. O kad jie būtų bendri ir kad kiekviename mieste ar kiekviename regione kiekviena šeimininkė galėtų pagaminti pagal save – ne“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Europoje kritikos strėlės krypsta į Putinui palankią politiką pasirinkusią Vengriją. O Lietuvoje protestą prie Vengrijos ambasados Vilniuje šiandien organizavo Kristupas Krivickas. Tiesa, į akciją, be pačio Krivicko atėjo tik Naglis Puteikis. Vėliau į kitą mitingą susirinko dar saujelė žmonių.
Su daina Ukrainai nori padėti ir dėl jos vėl susibūrusi legendinė britų roko grupė Pink Floyd. Jie kartu su ukrainiečių atlikėju Andrėjumi Khlyvnyuku, kuris grįžo iš turo Amerikoje ginti tėvynės ir dabar yra sužeistas, kartu įrašė Pirmojo pasaulinio karo laikų protesto dainą. Taip Pink Floyd tikisi surinkti pinigų humanitarinei pagalbai Ukrainoje.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
