Kai kurie vardija ir kitas priežastis – savoje aplinkoje vaikams esą ramiau, jie gali ilgiau išsimiegoti ir sveikai maitintis. Psichologai ir dalis mokytojų tikina, kad dalis tėvų pervertina savo gabumus, o vaikams bendrauti su daug bendraamžių yra būtina.
Vilniečių Kristijono ir Agnės šeimoje – jau rugsėjo nuotaikos. Jie augina tris vaikus – vienuolikmetį Naglį, aštuonmetį Džiugą ir trimetę Onutę. Vyresnėliai jau gerai žino, ką reiškia eiti į mokyklą, visgi šiais mokslo metais jie liks namuose prie stalo su kompiuteriais ir knygomis, o mokytojus jiems atstos mama ir tėtis.
Tėvai nėra pedagogai, tačiau sako per pandemiją įsitikinę, kad gebėjimų mokyti vaikus jiems nestinga.
„Pernai teko vis tiek būti namuose, su jais būti namuose labai smagu, nes jie labai šaunūs vaikinai“, – sako vilnietis Kristijonas Storpirštis.
Šeima pabrėžia, kad pandemija – ne vienintelė priežastis, kodėl nusprendė atžalas ugdyti namie.
„Man svarbu, kad jie gerai išsimiegotų, nes žiemą kelti juos septintą ryto, kai tamsu, ir išstumti pro duris į šaltą lauką kartais būna gaila“, – teigia vilnietė Agnė Šileikytė.
„Mokytis geriausia, kai tu esi atsipalaidavęs, kai jautiesi saugus, kai esi pasiilsėjęs, nepatiri streso, tada veikia smegenys, įrašinėja informaciją“, – tikina K. Storpirštis.
Namie esą galima vaikus sveikiau pamaitinti, daryti daugiau pertraukų ir mokslus krimsti kad ir namelyje prie jūros. Be to, tėvai sako sutaupysiantys pinigų, nes anksčiau vaikus leido į privačią mokyklą. O dabar, jei reikės, samdys ir korepetitorių. Naglis ir Džiugas tikina, kad jiems patiko mokykla, tačiau labiau nori būti namie.
„Į lauką gali išeiti tik vieną kartą, o namuose – kiek nori ir su pertraukom“, – džiūgauja vienuolikmetis Naglis.
„Galima daugiau pamiegot, pusryčius vėliau pavalgyt, pasimėgaut, arbatos išgert ir tada ramiai pradėti mokslus“, – sako aštuonmetis Džiugas.
Bendraklasių draugijos, sako, irgi nelabai pasiges. Be to, lanko daug būrelių.
„Su draugais aš ir šiaip kartais susitinku“, – kalba Naglis.
„Su žmona pasiskirstėm, kad aš skirsiu pirmoj dienos pusėj laiko paties mokymosi organizavimui. Nes vis tiek pasirašom sutartį su mokykla, jie suteikia vadovėlius“, – aiškina K. Storpirštis.
Norinčių vaikus mokyti namuose daugėja
Ugdymą šeimoje ministerija oficialiai patvirtino prieš metus. Ir, jei praėjusiais mokslo metais be pedagogų apsiėjo 64 vaikai, pasak Mokymosi šeimoje asociacijos, nuo šio rugsėjo tokių bus kone triskart daugiau – bent 200. Pokyčius jaučia ir Šiaulių „Santarvės“ gimnazija.
„Šiais mokslo metais pas mus mokysis šeimoje šeši vaikai, iš kurių du vaikučiai tęsia mokslą, nes jau startavo praėjusiais metais, o keturi šiemet pradės taip mokytis“, – atskleidžia „Santarvės“ gimnazijos direktorė Ingrida Kuolienė.
Kiek tiksliai visoje Lietuvoje bus tokių mokinių, ministerija skaičiuoti neskuba, esą paaiškės rugsėjui įsibėgėjus.
„Kai kuriems gal ir patiko ir tendencijos gali būti didesnės, kad mokiniai norės mokytis pagal programą „Ugdymas šeimoje“‘, – sako ministerijos atstovas Alvydas Puodžiukas.
Visgi ekspertai pabrėžia, kad ugdymas šeimoje ir jau įprastu tapęs nuotolinis mokslas nėra tas pats. Norėdami visai atsisakyti mokytojų paslaugų, tėvai visiškai prisiima atsakomybę už vaiko mokslus. Jie turi gauti pažymą iš Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, neturėti praeities dėmių dėl konfliktų šeimoje, namuose vaikas privalo turėti sau skirtą bent keturių kvadratinių metrų vietą mokymuisi. Nuolat reikia pildyti ataskaitas apie vaiko raidą, o kas pusmetį vaikas turi pasitikrinti žinias ir atlikti mokyklos paruoštas užduotis.
„Jeigu bent vienas iš mokomųjų dalykų yra nepasiektas patenkinamas lygis, vaikams iš karto rekomenduojama grįžti kartu su klase į ugdymo procesą“, – aiškina I. Kuolienė.
„Aš vis tiek šventai tikiu mūsų mokytojais, kad jie yra geriau pasirengę dėstyti vaikams, negu tai darytų tėvai“, – įsitikinęs pedagogas Mindaugas Nefas.
Dalis mokytojų ir psichologų visgi ne tokie entuziastingi. Vaikams paprasčiausiai reikia būti tarp kitų žmonių, o ne tik komfortiškoje savoje erdvėje.
„Jeigu tikrai nuspręsta mokyti namuose – jog tai būtų būreliai, kiemo draugai. Ta socializacija ir visa raida labai svarbi su bendraamžiais. Ar ji bus užtikrinta vaikui?“ – svarsto vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.
„Mokykla yra didžiulis socialinis kontekstas, keli šimtai vaikų, yra bendravimas su mokytojais, su kitais suaugusiaisiais. Tai jis tobulėja. Ir dabar mes išimam jį į siaurą socialinį ratą. (…) Kaip tai atsilieps vaiko socialinei raidai?“ – priduria M. Nefas.
Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė pabrėžia, kad prieš priimdami tokį sprendimą tėvai turi įsivertinti, ar tikrai dėl to geriau bus atžalai, o ne tiesiog patogiau jiems patiems.
„Ar mes turime tam kompetencijas? Nes mokėti matematiką ir mokyti matematikos arba mokėti lietuvių ir mokyti lietuvių yra labai skirtingi dalykai“ – teigia M. Karklytė-Palevičienė.
Kadangi ugdymas šeimoje vyksta dar tik metus, ministerija išvadų apie jo sėkmę ar trūkumus daryti nenori.
„Reikia dar palaukti vienus mokslo metus, tada galėsim daugiau apibendrinti, bet manau, kad alternatyva yra tinkama“, – sako A. Puodžiukas.
Tiesa, ne visos ugdymo įstaigos nori tokios alternatyvos. Pavyzdžiui, iš daugiau kaip šimto Vilniuje esančių mokyklų sutartis su tėvais dėl ugdymo šeimoje sudaro vos devynios.
