REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

73 milijonai eurų baudų – tokiomis rekordinėmis sumomis Lietuvos vaistines dėl kartelinių susitarimų nubaudė Konkurencijos taryba. 8 vaistų pardavėjai, juos vienijanti asociacija, kaltinama, kad šios nariai prieš kalbėdami su Sveikatos apsaugos ministerija apie kompensuojamų vaistų kainas suderino savo pozicijas, veikė vieningai, siekė daugiau pelno.

73 milijonai eurų baudų – tokiomis rekordinėmis sumomis Lietuvos vaistines dėl kartelinių susitarimų nubaudė Konkurencijos taryba. 8 vaistų pardavėjai, juos vienijanti asociacija, kaltinama, kad šios nariai prieš kalbėdami su Sveikatos apsaugos ministerija apie kompensuojamų vaistų kainas suderino savo pozicijas, veikė vieningai, siekė daugiau pelno.

REKLAMA

Pasak Konkurencijos tarybos, jei skirtingi verslininkai per asociaciją nebūtų tarpusavyje taręsi, vaistų kainos esą gabūt galėjo būti dar mažesnės. Verdikto priblokštos vaistinės teisybės žada ieškoti teismuose.

„Prieš kokį nors posėdį reiktų pasiderinti, ko mes sieksime. Kaip ir šnekėjom, kautis reikia dėl kiekvieno cento, nes 1 centas duoda apie 90 tūkstančių eurų per metus“, – tokį skirtingų vaistinių susirašinėjimo ištrauką Lietuvai pateikia Konkurencijos taryba.

Pasak jos, dar 2017-aisiais 8 skirtingi vaistų pardavėjai – „Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, „Tamro“, „Benu vaistinė“, „Limedika“, vaistų tiekimo įmonė „EVD“, rinkodaros bendrovė „EVRC“, „Siromed Pharma“ – kartu su jas vienijančia asociacija derino savo pozicijas pokalbiuose su Sveikatos apsaugos ministerija dėl galimų kompensuojamų vaistų antkainių.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak tarybos atstovų, verslas visais būdais stengėsi įtikinti tuometinę valdžią, kad ši patvirtintų kuo palankesnes kainas: „Mintis naudoti komunikacijai, kad turėsime užsidaryti, atleisti vaistininkus, miesteliuose vaistinių neliks ir panašiai.“

REKLAMA

„Įmonės suderino savo pasiūlymus ir pateikė vieną pasiūlymą. Dėl to, kokie antkainiai kompensuojamiems vaistams turėtų būti taikomi“, – tvirtina Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Konkurencijos tarnyba aiškina, kad verslai taip tartis tarpusavyje negali. Esą, jei visi veiktų savarankiškai, kompensuojamų vaistų kainos galbūt būtų buvusios mažesnės.

„Jeigu jos būtų savarankiškai teikusios pasiūlymus dėl šitų antkainių, tai galėjo būti nustatyti mažesni antkainiai. Mes nežinom, kokių antkainių būtų individualiai norėjusios įmonės ir kokių joms būtų pakakę. Galbūt vieni galėjo dirbti su mažesne pelno marža ir jiems mažesni antkainiai būtų tinkami tam, kad išstumtų konkurentus, kurie negali dirbti su mažais antkainiais“, – aiškina E. Šatas.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl šio elgesio taryba verslui skyrė baudas – iš viso beveik 73 milijonus eurų. Rekordiniai baudų dydžiai konkrečioms įmonėms skirti pagal jų metinę apyvartą.

„Mes tikrai esame šokiruoti konkurencijos tarybos sprendimo. Tikrai to nesitikėjom, nes nepažeidėm nei konkurencijos teisės, nei sudarėm kokių neleistinų negalimų susitarimų“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Tiek vaistinių asociacija, tiek pavieniai jos nariai pasakoja, kad 2017-aisiais vykusi diskusija su valdžia vyko pačios Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva.

„Sveikatos apsaugos ministerija tuo metu keitė kompensuojamų vaistų taisykles ir taip pat nusprendė pakeisti ir kompensuojamų vaistų antkainius. Buvo sudaryta darbo grupė, į kurią mes buvo pakviesti. Jokia konfidencialia informacija vaistinės tarpusavyje nesikeitė, visi skaičiavimai buvo padaryti iš viešai prieinamų duomenų. Darbo grupė vaistinių nekvietė, pagal lobistinės veiklos įstatymą, vaistinės negali jokių siūlymų tiesiogiai teikti valstybinėms institucijoms“, – aiškina N. Nemaniūtė-Gagė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Principas visada buvo bendrauti su asociacijomis. Vengti vieno intereso, vieno verslo objekto. Mes to principo laikydavomės. Dabar Konkurencijos taryba nusprendė, kad čia negerai. Mes pasiekėm ir tam tikrą konkurencinį efektą, ir naudą pacientams davėm“, – kalba buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pasimetęs: nežino, kaip dabar jam reikės bendrauti su verslu.

„Man, kaip komiteto pirmininkui, neaišku tada, į ką reikės kreiptis. Ar aš turiu teisę kreiptis į asociacijas. Ir jeigu asociacijos, pavyzdžiui, gydytojų vadovų sąjunga, visada pateikia narių bendrą asocijuotą nuomonę, ar man dar reikės aiškintis, kaip ta nuomonė buvo surinkta?“ – sako Seimo narys Antanas Matulas.

REKLAMA

„Įvertinus visą Konkurencijos tarybos spendimo ir bylos medžiagą, vertinsime, ar yra tokie dalykai, kurie turėtų atsispindėti įstatymuose ir teisės aktuose, bet kol kas tiek ir galėčiau komentuoti“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Vaistinių asociacija akcentuoja, kad jų pasiūlymai 2017-aisiais buvo atmesti ir dėl skirtų baudų žada kreiptis į teismus.

„Jokio konkurencinės teisės pažeidimo mes dalyvaudami įprastame teisėkūros procese negalėjome įtarti ir nuspėti, kad tai bus laikoma konkurencijos teisės pažeidimu“, – sako „Eurovaistinė“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.

„Su sprendimu mes nesutinkame. Esame pasiryžę savo poziciją išsiaiškinti teisminiu keliu. Iki šiol niekada asociacija ar jos nariai nebuvo baudžiami už tai, kad asociacija atstovauja savo narių interesams ir teikia bendrą pasiūlymą. Šitą Konkurencijos tarybos sprendimą mes laikome nepagrįstu, neatitinkančiu tikrovės“, – kalba „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

Konkurencijos tarnyba prognozuoja, kad byla teismuose gali užsitęsti trumpiausiai 3 metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų