Pernai Lietuvos ekonomika dar sugebėjo augti, tačiau dabar nuotaikos ne tokios optimistiškos. Šiemet ekonomiką smukdys augančios paskolų palūkanos, tad metai ir vėl bus sunkūs. Pasak ekspertų, ekonomika net ne sustings, bet ir smuks žemyn.
Šiauliuose vairuotojai neslepia pykčio. Dyzelino litras kainuoja apie 1,70 euro ir yra beveik 20 centų brangesnis už benziną:
„Jau reikės galvoti, pirkti duoną ar dyzeliną.“
„Bandom važinėti mažiau, žiūrėti, rinktis, bus matyti.“
„Akceleratoriaus nespaudžiame, staigiai nestabdome, mažiau suvartoti degalų.“
„Apie elektrinę dabar jau visi galvoja, į ateitį, jei žiūrėti.“
Dyzelino kaina aplenkė benzino rugpjūtį, kai visa Europa pradėjo ruoštis atsisakyti rusiško dyzelino. Saugyklos užpildytos, Europą dyzelinas pasiekia iš Vidurio Rytų ir Azijos, tad ekonomistai dyzelino trūkumo degalinėse įsigaliojus embargui neprognozuoja, o Lietuvą dyzelinu aprūpins „Orlen“ gamykla Mažeikiuose.
Visgi dyzelinui toliau brangti ekonomistai mato daugiau priežasčių nei pigti. Per metus dyzelinas pabrango 35 centais, o benzinas – 5. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad artimiausiu metu naftos kaina gali didėti, tad iš paskos ir degalai.
„Labai tikėtina, kad vasarį ir kovą matysime naftos ir dyzelino kainos augimą. Tikėtina matysime aiškius ir geresnius skaičius iš Kinijos, atsigaus vidaus paklausa ir paslaugų sektorius. Tas automatiškai kilstels naftos kainą. Europinė pramonės situacija, Vokietijos pramonės nuotaikos pakilo į aukštumas. Pradeda atsigauti energijai imlios šakos“, – teigia A. Izgorodinas.
O Lietuvos ekonomika, praėjusių metų pabaigoje pradėjusi lėtėti, anot ekonomistų, antrąjį šių metų pusmetį gali sušlubuoti dar stipriau.
„Mūsų kertinės rinkos vangios, didėja palūkanų normos, tampa išbandymu gyventojams, įmonėms, laukia stabtelėjimas“, – tvirtina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Sulėtėjimas tikrai ateina. Jis bus ne pirmą, o antrą pusmetį. Pirmą pusmetį matysime gerą situaciją. Recesija ateis antrą metų pusmetį. Matysime eksporto problemas, pramonė, transportas, mažmeninės prekybos kritimą“, – sako A. Izgorodinas.
„Naujai pradėtų bankrotų padaugėjo 12 proc. Didžioji dalis – smulkus verslas, vis labiau susiduria su problemomis. 60 tūkst. įmonių šiemet pradėjo su skolom, tai trečdalis visos įmonių populiacijos“, – komentuoja „Creditinfo“ vadovė Jekaterina Rojaka.
Visgi valdžios atstovai mėgina įpūsti optimizmo. Štai Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika turėtų ūgtelti apie pusantro procento. Na, o vyriausybė žada įpūsti verslams gyvybės šimtais milijonų eurų europinės atsigavimo fondo paramos.
„Iš valstybės pusės nemažai investicijų ateina į inovacijas, žalinimo tikslus, struktūrinių fondų investicijos turi įsibėgėti artimiausiu metu“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„LB numato, kad 2023 m Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc. tai mažiau nei 2,2 proc. kuris buvo 2022 m. Ekonominė aplinka prislopusi, bet geresnė nei buvo matoma prieš tai“, – tikina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Nepaisant Lietuvos banko mėginimo demonstruoti optimizmą, Lietuvos ekonomistai ragina ruoštis ir blogesniam scenarijui ir prognozuoja šiemet Lietuvos bendrąjį vidaus produktą sumažėsiant kone iki pusantro procento.
