Unikali paroda: kaip prieš 5 tūkst. metų save vaizdavo lietuviai, kokius įrankius naudojo ir ką garbino

Unikali paroda, kurioje eksponuojami žymiausios Lietuvoje archeologės aptikti akmens amžiaus radiniai. Vienas įspūdingiausių eksponatų – 5 tūkst. metų senumo ritualinė Briedžių Briedės lazda. Taip pat pamatysite ir pirmąjį Lietuvoje dailės kūrinį – save ant puodynės įamžinusį akmens amžiaus žmogų.

Nedidelis luotelis, skaičiuojantis maždaug 5 tūkst. metų, unikalus akmens amžiaus radinys, aptiktas Šventojoje. Visgi archeologai pripažįsta – jie niekada neįmins mįslės, ar akmens amžiaus žmonės jį naudojo apeigoms, ar praktiškesniais tikslais, pavyzdžiui, vandenyje augantiems agaro riešutams rinkti.

„Šiai dienai jie yra išnykę, auga tik kažkur Indijoje ar Šri Lankoje, o tuo metu augo Lietuvoje. Ir mes tiesiog spėjame, kad pasiėmus šį luotelį, nusiplukdžius, įsibridus iki pusės į vandenį, galbūt juos buvo galima rinkti“, – sako archeologė Gabrielė Gudaitienė.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Unikali paroda: kaip prieš 5 tūkst. metų save vaizdavo lietuviai, kokius įrankius naudojo ir ką garbino

Naujos Nacionalinio muziejaus parodos pasididžiavimas – septyni priešistoriniai radiniai. Tiesa, į už stiklo esančius originalus galima tik akis paganyti.

Unikalioje akmens amžiaus parodoje galima išvysti, kaip žmonės save vaizdavo prieš maždaug 4 tūkst. metų, taip pat čia esančius eksponatus galima paliesti, netgi užuosti jų kvapą ir tuomet išgirsti pasakojimą priešistorinio žmogaus.

„Kopijos yra tiek identiškos, padarytos absoliučiai taip pat, kad netgi restauratoriai buvo priversti pažymėti tam tikrais ženkliukais kopijas, kad patys atskirtų, kur yra originalas, kur yra kopija“, – pasakoja G. Gudaitienė.

Vienas įspūdingiausių mūsų dienas pasiekusių akmens amžiaus radinių. Tyrinėjant pajūrio akmens amžiaus gyvenvietes, daugiau nei prieš pusšimtį metų rasta vadinamoji Briedžių Briedė – 5 tūkst. metų senumo apeiginė lazda.

„Briedžių Briedė, kuri yra pagaminta iš lenkto briedžio rago, yra unikali. Aukščiausio lygio meistras gamino. Galima taip pasakyti“, – teigia archeologė Dalia Ostrauskienė.

„Elnias ir briedis buvo pats didžiausias gyvūnas, kurį gali susimedžioti miške. Taip, kad vyravo pagarba tam gyvūnui ir tokios lazdos, panašios lazdos yra randamos ir žinių kapuose“, – kalbėjo G. Gudaitienė.

REKLAMA

Visus eksponuojamus archeologinius radinius Šventojoje ir Nidoje aptiko Lietuvos archeologų motina tituluojama Rimutė Rimantienė, šiemet švenčianti 100-mečio jubiliejų.

„Patys įdomiausi buvo Šventosios kasinėjimai. Aš svajojau apie pelkę. Pelkė tai yra archeologų svajonė“, – sako archeologė Rimutė Rimantienė.

„Kadangi durpyniniai, paviršiniai, konservuojantys sluoksniai labai gerai išsaugojo medį, kaulą, ragą ir gintarą, ko neatsitinka smėlinėse gyvenvietėse“, – pasakoja D. Ostrauskienė.

R. Rimantienės kolegos sako, kad Lietuvos akmens amžiaus paveikslas nebūtų išbaigtas be puodų, ant kurių pavaizduotos žmonių figūros, šiandien laikomos pirmaisiais dailės pavyzdžiais Lietuvoje.

„Rasti briedį, laivą ir žmogų. Viską radau. Ir radau dar daugiau. Tą, ką sugebėjau, tą padariau. Tegul toliau dirba kiti, geriau sugebantys“, – teigia R. Rimantienė.

Ši paroda – tai kruopštaus ir neįkainojamo archeologės Rimutės Rimantienės darbo įprasminimas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų