22-ejų marijampolietis Arnas gyvena mamos bute, tačiau svajoja apie nuosavą būstą, nuolat dairosi butų skelbimų ir stebi kainas. Tik ir jos, ir žinios dėl augančių palūkanų normų visai neįkvepia. Dabartinėmis sąlygomis imti būsto paskolos vaikinas nedrįstų.
„Visose srityse kainos kosmiškai išaugusios, tai šiai dienai tikrai nerizikuočiau“, – sako transporto vadybininkas Arnas Giraitis.
Pasak Arno, nors bankas paskolą jam tikriausiai suteiktų, lauks geresnių laikų.
„Baugiausia tai, kad čia įsipareigojimas su banku, nėra pasiskolinimas iš draugo“, – kalba Arnas.
Baisu žmonėms jau pusmetį – palūkanų norma toliau auga. Europos Centrinis Bankas ją vėl didina, o „Euribor“ tarpbankinės palūkanos pasiekė 2,5 proc.
Vadinasi, standartinę šimto tūkstančių eurų paskolą turintiems žmonėms per pusmetį mėnesio įmoka padidėjo maždaug šimtu eurų:
„Pažįstami turi, mokėjo po 200, moka po 400 dabar.“
„Dabar pabrango apie 20 eurų. 180 reikėdavo mokėti, 20 pabrango, tai lygiai 200 dabar. Niekas nebestebina, kiek reikia, tiek moki.“
Didindamas žmonėms palūkanas, ECB siekia susiurbti pinigus, kurių pats po pandemijos gausiai įliejo į ekonomiką. Taip jis siekė nubaidyti krizę – ragino žmones leisti kuo daugiau pinigų ir skatinti ekonomikos augimą. Tačiau galiausiai kilo rekordinė infliacija, o ją dar padidino Rusijos karas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė mano, kad mėginti stabdyti infliaciją žmonių pinigais nėra teisinga.
„Didžiausias neteisingumas buvo per pandemiją prispausdinti pinigai. Eurozonoje pinigų masė buvo padauginta ketvirtadaliu, o Lietuvoje – net trečdaliu. Tai reiškia, kad buvo sukurta pakankamai didelė erdvė kainoms augti“, – teigia Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
„Gaunasi, kad Centrinis bankas tarsi padaro juos, atleiskit, bet atpirkimo ožiais tuo, kad priverčia juos mokėti šiek tiek didesnes palūkanas“, – kalba ekonomistas Algirdas Bartkus.
Visgi ekonomistas Algirdas Bartkus nemano, kad dėl infliacijos kaltas pinigų spausdinimas.
„Kad jis galėjo kažką neigiamo padaryti, tai klaidinga. Infliaciją nulėmė pokovidinis atsigavimas, kuris paskui buvo akseleruotas karo, „Gazpromo“ veiksmų ir t.t.“, – tvirtina A. Bartkus.
„Galbūt pinigų kiekis buvo per didelis ir spausdinama buvo per ilgai. Galbūt reikėjo sustoti gerokai anksčiau“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas svarsto – jei Centrinis bankas nebūtų prispausdinęs pinigų ir skatinęs ekonomikos, krizė būtų kilusi per pandemiją, o tada dar skaudžiau galėjo smogti ir Rusijos karo padariniai. Jo teigimu, Europa seka Jungtinių Valstijų keliu, tik sprendimai atsilieka gerą pusmetį.
„Jeigu pasižiūrėtume į JAV, panašu, kad tai veikia. Palūkanas pakėlus iki 4,5 proc. infliacija penktą mėnesį iš eilės leidžiasi“, – sako M. Dubnikovas.
Tačiau keturių ar penkių procentų palūkanos paskolų turėtojams kainuotų papildomus tūkstančius eurų. Dubnikovas prognozuoja, kad tiek palūkanos gali užaugti ir lietuviams.
„Žmogus, kuris turi 100 tūkst. eurų paskolą, per metus mokėtų 4 tūkst. eurų palūkanų daugiau“, – kalba M. Dubnikovas.
„Šita priemonė visumoj yra gera, deja, ji paimta kaip paskutinė priemonė, kurią gali panaudoti ekonomiką kontroliuojanti įstaiga, Centrinis Bankas dėl to, kad politikai anksčiau nesuveikė, nebuvo surasti politiniai instrumentai“, – aiškina A. Bartkus.
Pelną iš augančių palūkanų susižeria bankai. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai, jų pelnas paaugo penktadaliu, nors palūkanos tada dar net nebuvo pakeltos. Iš viso lietuviai turi paskolų už 13,5 mlrd. eurų.
