Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė.
Valdžia siūlo, kad užsieniečiai, šalyje pragyvenę per penkis metus, jeigu nori toliau turėti leidimus gyventi Lietuvoje, turėtų įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą. Kokiais būdais tas mokėjimas būtų įrodomas?
L. Perevičiūtė: Į tuos įstatymo keitimus papildomai yra įtraukta, kad Vyriausybė turėtų paskirti instituciją, kuri koordinuotų apskritai lietuvių kalbos mokymą Lietuvoje, nes to mes dabar pasigendame.
Kurios dar neturime paskirtos, teko matyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už tai atsakinga kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ar ne?
L. Perevičiūtė: Praeitos Vyriausybės 2019 metų veiksmų plane buvo įtrauktas veiksmas sukurti sistemingą kultūrinės ir kalbinės integracijos sistemą. Koordinuojančia buvo paskirta Kultūros ministerija.
Mes, tuo metu diskutuodami, priėjome prie sprendimo, kad galbūt kalba turėtų eiti kartu su kultūra. Tai yra ir kultūrinė, ir kalbinė įtrauktis. Į kalbą žiūrime kaip į kultūros elementą. Nes jeigu tai yra mūsų ministerijos tema, tuomet tai yra labiau kaip darbinis įgūdis, galbūt socialinis įgūdis, kas yra geras požiūris ir švietimo sistemos atveju. Kaip suprantu, kol kas dar neaišku, nes ministerijos asmenys konkrečiai nežiūrės, kaip programos yra įgyvendinamos.
Labai įdomu žmonėms, kaip jie turės įrodyti tą kalbos mokėjimą, tą įgūdį.
L. Perevičiūtė: Pagal dabartinę sistemą, yra Nacionalinė švietimo agentūra, jie turi egzaminavimo laikus, kuriuos tikrai reikia didinti ir didinti egzaminavimo prieigą. Jie gavo net ir papildomą finansavimą tam, kad tai išplėstų, kad atnaujintų savo egzaminus ir testus.
Šiuo metu, pagal mūsų įstatyminę bazę, ši įstaiga yra atsakinga už tai, kad išsilaikytum ten egzaminą ir galėtum jį pateikti, ir tai yra pagrindas. Koks lygis turės būti pasiektas? Šiuo metu tai yra tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencijos teisės aktai, ir jie yra labiau pririšti prie to, kurioje srityje tu dirbi.
Papildomai tikrai reikės daryti teisės aktų keitimus ir nustatyti, kokio lygio apskritai iš visų atvykusiųjų tikimės po penkių metų, ko tikimės iš tavęs, kaip naujai atvykusio, kokiu lygiu turėtum kalbėti – tai bus nustatyta, o mes, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, matome lietuvių kalbą kaip neatskiriamą integracijos dalį, todėl per savivaldybes jau dabar įgyvendiname lietuvių kalbos mokymus.
Matome, kad labai didelis susidomėjimas lietuvių kalba yra tiek tarp ukrainiečių, tiek tarp baltarusių. Toliau deriname su Europos Komisija papildomą finansavimo schemą, kad galėtume daugiau pasiūlyti šių mokymų tikslinei grupei.
Ar lengva jiems išmokti lietuvių kalbą? Daug tų atvykėlių sako, kad lietuvių kalba yra viena sunkiausių kalbų.
L. Perevičiūtė: Gal ir nelengva. Kai susiduri su ukrainiečiais, kurie jau kalba lietuviškai, sako, kad lengva, bet čia priklauso ir nuo paties asmens polinkio, motyvacijos bei galimybės bendrauti. Iš lietuvių pusės taip pat reikia dėti daugiau pastangų ir nepereiti iš karto į anglų arba rusų kalbą.
Aš pati tai netikėtai atradau apie savo tautą, kad mes labai staigiai prisitaikome prie asmens ir pakeičiame savo kalbą tam, kad atvykusiam asmeniui būtų patogu, bet mes turėtume dėti pastangas bendrauti, kad jie galėtų praktikuoti tą kalbą, nes kitaip neišmoksi kalbos, jeigu nepraktikuosi.
Kokia situacija yra su baltarusiais, gyvenančiais Lietuvoje? Teko girdėti ir lietuvių pastabų, sako, kad jų opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja dažnai kritikuojama, kad neišmoko pagrindinių lietuviškų frazių, lietuvių kalbos. Koks jų kiekis?
E. Gudzinskaitė: Kalbant apie Cichanouskają, visai neseniai ją mačiau ir mes pasisveikinome lietuviškai, tai ji tikrai stengiasi. Baltarusių opozicijos atstovų Lietuvoje yra galbūt apie 2 tūkst. – tai nėra daug.
Didžioji dalis yra būtent darbininkai, darbininkiškų profesijų atstovai, kurie čia atvyksta užpildyti trūkstamas vietas, kurių neužpildo lietuviai – pagrinde tai yra reisų vairuotojai. Jiems integracijos reikia tiek, kad galėtų išmanyti savo teises, kad nebūtų išnaudojami. Šiaip jie, kaip ir sako transportininkai, jų Lietuvoje nėra, nes jie važinėja po Europą.
Kita dalis – statybininkai. Taip pat turime galbūt apie 4 tūkst. mažiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų – IT specialistai, kurie dirba mūsų IT įmonėse, tai yra toks stiprus branduolys. Juos turbūt ir sutinka prekybos centruose. Išties tai yra labai margas paveikslas.
Tie, kurie atvyksta su šeimomis, šeimos nariai dar kartu atvyksta. Kaip Laura kalbėjo, jie palaipsniui integruojasi pas mus mokyklose. Išties tie baltarusiai, kurie čia yra sėslūs, yra linkę prisitaikyti prie mūsų taisyklių ir čia gyventi, bet, kaip ir sakau, didžioji dalis yra darbininkai, kurių tikslas yra užsidirbti pinigų ir paskui grįžti namo į Baltarusiją.
Lietuva ketina apeiti Europos Sąjungos migracijos planą. Užuot priėmusi migrantus, ji ketina sumokėti Briuseliui baudą – tai būtų 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą imigrantą. Kokia jūsų nuomonė apie tą situaciją ir Lietuvos poziciją?
E. Gudzinskaitė: Nežinau, koks bus galutinis sprendimas, bet tai yra ne bauda, o finansinis indėlis, įnašas, kuris liaudiškai taip vadinamas. Kaip pasižiūrėsi: ar tai bauda, ar vis dėlto įnašas. Tie pinigai gali būti skirti finansiškai padėti toms šalims, kurios nesusitvarko su migracijos srautais.
Reali situacija tokia: mes dabar turime 211 tūkst. užsieniečių, ir integracijos sistema tik kuriama, žengia pirmuosius žingsnius. Turime labai daug užsieniečių, jau čia esančių, kuriuos reikia į tą sistemą įlieti. Dar atsivežti užsieniečius iš tolimesnių kraštų... Kalbame ne apie baltarusius ar ukrainiečius, kuriuos reikėtų perkelti, o apie afrikiečius, kurie dažniausiai yra vyrai iš Afrikos, paprastai pažeidžiami, patyrę karo baisumus, psichologines traumas.
Ar mes turime sistemą, kuri gali asmenis, kurie dažniausiai nekalba nei rusiškai, nei angliškai, nei prancūziškai, integruoti, pagydyti, kad jie taptų pilnaverčiais nariais? Ne man vertinti, bet mano nuomone, mes dar nesame pasirengę.
Dėl to galbūt geriau yra bent jau kol kas susikurti sistemą ir kol kas mokėti pinigus, nes užtenka vieno neintegruoto, užguito, psichologiškai pažeidžiamo asmens, kad jis padarytų tokią žalą visuomenei, kurios neišpirks jokie pinigai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
