O štai darbdaviai tebesitęsiant pandemijai tokį dosnų algos didinimą jau vadina populistiniu, mat minimalios algos kėlimas verčia verslą kelti ir didesnes algas.
Šiauliuose gimsta tradiciniai skanėstai – grybukai. Juos gaminančios įmonės savininkė norėtų prigaminti ir parduoti dar daugiau. Tačiau skundžiasi, kad už minimalią algą ir priedus už produkcijos kiekius niekaip nepavyksta susirasti naujų darbuotojų.
„Ieškome grybukų kepėjos, esame porą savaičių įdėję skelbimą, bet neatsirado nė vieno žmogaus, kuris paskambintų, norėtų tokio darbo“, – sako „Vasaura“ savininkė Aušra Vasiliauskienė.
Didesnių algų darbuotojams verslininkai tikina negalintys pasiūlyti, mat antraip tektų didinti kepinių kainą, ką labai nepalankiai vertina pirkėjai.
„Jei atlyginimą keltume, grybukų kaina kiltų“, – teigia ji.
Vyriausybė nusprendė, kad mažas algas laikas didinti dar labiau ir rengiasi minimalią mėnesio algą nuo sausio padidinti beveik 90 eurų „ant popieriaus", tai yra 50 eurų „į rankas". Taip alga didėtų beveik 14 proc. ir siektų 730 eurų sutartyje, kas „į rankas" būtų beveik 520 eurų. Tiek didinti minimalią algą, anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, leidžia optimistinės šalies ekonominės prognozės.
„Pajamų nelygybės mažinimas – vienas šios vyriausybės prioritetų. Todėl dirbantys ir užsidirbantys atlyginimus žmonės gautų didesnę naudą. Pajustų didesnes pajamas“, – teigia ji.
Tačiau šiemet itin sparčiai augant prekių ir paslaugų kainoms, žmonių ir toks minimalios algos padidinimas per daug nedžiugina.
„Ne, neužtenka, žmogus nepragyvens už tokius pinigus.“
„Tik pienelio ir batono, be sviesto.“
„Geriau būtų 620 eurų.“
„Jeigu maistas, elektra nebrangtų, 700 eurų užtektų nekvalifikuotam.“
Dar vasaros pradžioje vyriausybė svarstė minimalią algą didinti kukliau – iki 503 eurų „į rankas". Jau tada darbdavių atstovai ragino vyriausybę tebesitęsiant pandemijai minimalią algą didinti itin atsargiai, o mažas algas didinti keliant neapmokestinamųjų pajamų dydį, tad naująjį dar dosnesnį vyriausybės pasiūlymą vadina populistiniu.
„Manau jis pritrauktas prie rugsėjo 10 d. mitingo. Akivaizdu, kad bet kuri vyriausybė ieškotų, norėdama sušvelninti įtampą visuomenėje, tokių žingsnių, kurie būtų palankiai sutikti“, – svarsto darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
„Ką mes tuo išlošiame? Prarandame konkurencingumą, gali didėti kainos, įmonės, kurios turi poveikį po pandemijos, susidurs su bankroto galimybėmis“, – tikina Pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Profsąjungos reikalauja dar didesnės algos – bent 530 eurų „į rankas", tačiau išvydusios, kaip vyriausybė didina savo ankstesnį projektą, jam neprieštarauja.
„Sveikinam vyriausybę, kuri girdi, atsižvelgia į mūsų argumentus, atsiraukė nuo savo pirminės pozicijos ir galvoja apie didesnį skaičių. Bet mes matome prielaidas nustatyti dar didesnę MMA nuo kitų metų“, – sako profsąjungos pirmininkė Inga Ruginienė.
Dabartiniu infliacijos ir algų pūtimosi laikotarpiu vyriausybės siūlymą 14 procentų kelti dar ir minimalią algą, su nerimu stebi ne tik darbdaviai, bet ir dalis ekonomistų. Už nekvalifikuotą darbą mokama padidinta minimali alga viršys dalies kvalifikuotą darbą dirbančių darbuotojų atlyginimus, tad ir jie pradės reikalauti dar didesnio atlygio. Taip užuot vėsinusi, vyriausybė gali dar smarkiau įsukti algų didėjimo, o kartu ir infliacijos spiralę.
„Įsuka tam tikrą spiralę, įsibėgėja VDU, sparčiau keliamas MMA pakelia vidurkį, sukuria prielaidas dar spartesniam VDU augimui“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Penktadienį naują minimalios algos dydį skubiai svarstys Trišalė taryba, o galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti kitą mėnesį, Seimui teikdama kitų metų biudžetą.
