Vis dėlto kai kurie žmonės atsisako net tokių paslaugų. Jiems nė motais, kad kone visi per gaisrus namuose žuvę žmonės neturėjo dūmų detektoriaus, o liepsnose šiemet jau žuvo daugiau nei pusšimtis žmonių. Nors gruodis – vienas gaisringiausių metų mėnesių – dar tik prieš akis.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šią savaitę minimą saugumo savaitę ugniagesiai gelbėtojai visoje šalyje vykdo prevencinę akciją. Jie primena apie krosnių, dūmtraukių ir elektros instaliacijos priežiūrą, taip pat beldžiasi į kai kurių vilniečių duris ir klausia, ar jų namuose įrengti dūmų detektoriai.
Dalis gyventojų dūmų detektorių atsisako
Ugniagesiai gelbėtojai gali ne tik padovanoti dūmų detektorių, bet ir jį įmontuoti. Tačiau kai kurie žmonės šių paslaugų atsisako.
Deja, Lietuvoje dūmų detektorius namuose įsirengę tik kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų – 60 proc. Šiemet šalyje kilo apie 2 tūkst. gaisrų. Liepsnose žuvo 65 žmonės – šešiais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Iš tų žuvusiųjų 98 proc. dūmų detektoriaus neturėjo. Buvo net tokių situacijų, kai trijų asmenų šeima išgirdo dūmų detektorių ir laiku išsigelbėjo iš pastato“, – pasakoja Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Osvaldas Vladarskis.
Tačiau dalis lietuvių į dūmų detektorius – gyvybės gelbėtojus savo namuose – žiūri pro pirštus. Taip pat ir į savo gyvybę. Ugniagesiai gelbėtojai išgirsta įvairių gyventojų pasiteisinimų ir net melų, kodėl namuose neįsirengė dūmų detektoriaus.
„Po metų atvažiuojame. Atrodo, įrengėme ir viską išaiškinome, o atvykę matome – neveikia. Arba sako, kad išmetė, nes dažnai cypia. Tai tiesiog nėra naudos iš jo“, – pasakoja Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Svetlana Babickienė.
„Buvome bandę, bet kažkaip visą laiką pypsėdavo ir tiesiog jį išjungėme, panaikinome. Bet dabar sako, kad dovanos – bandysime dar kartą įsirengti“, – sako vilnietė Lina.
Gaisrų statistika – liūdna
Vilnietė Lina žada įsirengti du detektorius. Juolab kad jos dirbtuvėse stovi koklinis pečius.
„Pagrindinis – granulinis, o kai prispaudžia – 15–20 laipsnių šalčio, tai jau tenka koklinį pakurti“, – pasakoja Lina.
Krosnių, ypač kūrenamų malkomis ar kitu kietuoju kuru, gedimai ir neatsargus rūkymas namuose – dažniausios gaisrų priežastys. Kelerių metų gaisrų statistika rodo, kad daugiausia žmonių žūsta atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio ir gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 111 žmonių – vidutiniškai po 11 per mėnesį.
„Žmonės užmiega su cigarete, ji nukrenta, užsidega lova. Neprižiūrimos krosnys, netvarkingi dūmtraukiai. Per arti krosnies laikomi degūs daiktai, tada iškrenta žiežirbos ir gali kilti gaisras“, – vardija O. Vladarskis.
Tiesa, dūmų detektorių svarbu ne tik turėti, bet ir tikrinti, ar neišsikrovė jo elementai.
Gyventojams, kurie nėra įsirengę dūmų detektoriaus, gali grėsti ne tik žodinė pastaba, bet ir minimali 5 eurų bauda.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.



