Vilniaus Bekešo kalno papėdėje susirinkę senjorai ruošiasi nueiti pirmuosius 10 kilometrų žingsniuodami aplink Vilnių. Taip sumanytojai siūlo senjorams gerinti savo fizinę ir psichologinę sveikatą, pabendrauti ir pamatyti kitokį Vilnių.
„Pabandyti senjorus ištraukti iš namų ir apvesti juos, kartu su jais apeiti 100 kilometrų taku aplink Vilnių. Mes rinksimės 10 antradienių iš eilės, po 10 kilometrų ir šiandien yra startas“, – sako „Susitikim, mieli senjorai“ atstovė Greta Šukytė.
O prieš išžygiuodami senjorai mankštinasi ir išreiškia palaikymą Lietuvos atstovams Eurovizijoje.
„Palaikyti senjorus. Iš tikrųjų tai dėkojam Dievui, žmonėms, kad likom gyvi iki šios akimirkos, kad galim grįžti į gyvenimą“, – sako aktorė Dalia Michelevičiūtė.
O gerai pasimankštinių senjorų negąsdina ir tas ne vienas kilometras, kurį teks nueiti.
„Pirmą kartą eisiu ir labai esu patenkinta, šiandien gražus oras, linksma, visi gerai nusiteikę“, – sako viena senjorė.
Ryžtingai nusiteikusi ir kita: „Ir 10, ir 20 kilometrų sugalvoju praeiti, o šį kartą galvoju daugiau praeisiu dar.“
Tiesa, ką tik pakilusiems nuo sofos senjorams iškart eiti 10 kilometrų treneriai nerekomenduoja, bet pasirinkus reikiamą tempą, tarkim 3 kilometrus per valandą, sveikatai žalos esą tikrai nepadarys. Judėjimas vyresniame amžiuje, pasak specialistų, itin svarbus ir naudingas sveikatai, nes nuo 40 metų keičiantis žmogaus fiziologijai, organizmui fizinis aktyvumas labai svarbus.
„Ėjimas gerina kraujotaką, stiprina mūsų širdies raumenį, mes pakeliam limfą. Limfos judėjimas tai yra detoksikacija, organizmo valymasis. Visa tai, kas duoda naudą visam kūnui, nes kaip minėjau mes aprūpinam kūną deguonimi“, – teigia šiaurietiško ėjimo trenerė Irena.
Pasak reabilitacijos gydytojų, į juos kreipiasi vis daugiau per karantiną užsisėdėjusių ir nugaros bei sąnarių skausmais besiskundžiančių senjorų. Jiems medikai ypač rekomenduoja vaikščioti.
„Reikia visada eiti. Tik tai jeigu turime kažkokių skausmų, tarkim, jeigu tai yra sąnarių skausmai, tai galime vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Jeigu turime kažkokių širdies, kraujagyslių sistemos problemų, tai tada turime stebėti savo pulsą, uždusimo lygį“, – aiškina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Emilija Šinkūnienė.
Tikinimus, kad į dieną reikia mažiausiai nueiti 10 000 tūkstančių žingsnių, gydytojai vadina mitu – mokslo tai esą nėra įrodyta. 10 tūkstančių, pasak medikų, yra minimumas – iš 15 000 nauda būtų didesnė. Bet net ir 3000, anot specialistų, geriau negu nieko.
