„Kaip sakytų tūlas, mūsų tautietis – visus bankus reikia smaugti, reikia juos žudyti, šaudyti. Juokauju. Mano, vartotojo, požiūriu, reikėtų įsileisti keletą stipresnių bankų iš kitų šalių, ne tik mūsų mielus švedus, ir situacija pasitaisytų“, – taip šiaulietis Kostas reaguoja į žinią apie rekordiškai pelningus metus bankams.
Du didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau paskelbė pusmečio rezultatus. Per pirmuosius 6 mėnesius „Swedbank“ pajamos augo nuo 127-ių milijonų eurų iki 353-ių milijonų, o grynasis pelnas – nuo 45-ių mln. eurų iki 195-ių milijonų. Bankas uždirbo 150 milijonų eurų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Ne ką prasčiau pasirodė ir SEB. Per pirmąjį šių metų pusmetį pajamos padidėjo nuo 128-ių milijonų eurų iki 262 milijonų, o grynasis pelnas – nuo 70-ies milijonų eurų iki 157-ių milijonų. SEB uždirbo 87-iais milijonais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Jie tuos pelnus iš kur, iš mūsų susikrovė, tai yra neteisinga“, – sako šiaulietė.
„Apiplėšimas, grynai apiplėšimas“, – piktinasi gyventoja.
„Tai nėra normalu, nes bankai, naudodami mūsų pinigus, uždirba sau didelius pelnus, o mums, kurie uždirba jiems algas, gaunasi daug blogiau“, – teigia vyras.
„Jų pelno marža per didelė, tikrai“, – sako vilnietis.
„Ten tie aptarnavimo mokesčiai, kiek žinau, Lietuvoje yra dideli, aptarnavimo, patarnavimo, ten ir kortelės, kitose šalyse taip nėra, yra, bet žymiai mažesnis procentas“, – tvirtina gyventojas.
„Banko paskolų portfelių kokybė neblogėja, bet bankų pajamos kyla, nes klientai turi mokėti didesnes įmokas už paskolas“, – aiškina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Taip ir buvo prognozuota, tai yra „Euribor“ augimas. Jis didina bankų pelnus, tas rezultatas galėjo būti nuspėjamas, kas ir buvo daroma, tik reikia paminėti, kad paskutiniai 10 metų nebuvo tokie fantastiški bankams dėl to, jog buvo pakankamai daug iššūkių. Šių metų pelnai taip, jei imsime vienerius metus, jie labai geri. Jeigu imsime dešimtmečio rezultatą, ko gero, kad tai yra sėkmė, kuri aplankė po ilgo periodo“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Nors ekonomistai sutinka, kad labiausiai išaugusius pelnus lemia kylanti Europos centrinio banko palūkanų norma, įtakos turi ir verslo noras užsidirbti.
„Kiekvienos organizacijos tikslas yra uždribti pelną. Tam jos ir steigiamos. Dalinai išaugusios ir maržos. Sutikime, prieš kokius 10-12 metų galėjome kalbėti apie maržas, kurios sukdavosi apie vieną procentą, dabar yra apie 2 procentus“, – teigia M. Dubnikovas.
„Kai palūkanų normos auga, bankai taip pat turi didesnę laisvę, didesnę erdvę susimažinti savo maržas, nes matome, kad paskolų kokybė išlieka gera“, – tvirtina Lietuvos banko atstovas Algirdas Prapiestis.
Gera žinia ta, kad didelius pelnus gaunantys bankai vis didesnę dalį pinigų atiduoda žmonėms, kurie turi terminuotuosius indėlius.
„12-os mėnesių terminuotų indėlių palūkanų normos, siūloma tarp 3-4 procentų, jeigu kalbant apie bankus, o kredito unijos siūlo iki 4-ių su puse už 12-ą mėnesių“, – teigia A. Prapiestis.
Tiesa, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad šiuo metu nori į Lietuvą privilioti daugiau komercinių bankų, kurie galėtų padidinti konkurenciją ir taip sumažintų paslaugų kainas.
„Lietuvoje bankų sektorius yra ganėtinai koncentruotas. Du bankai užima pagrindinę rinkos dalį. Dėl to drauge su Lietuvos banku telkiame pastangas, kad būtų galima pritraukti papildomų rinkos dalyvių. Lietuvos banko atstovai lankėsi Vokietijoje, mes kartu su Lietuvos banko delegacija ir finansų ministerijos delegacija lankėmės Lenkijoje. Turėjome pokalbį su pagrindiniais Lenkijos bankais. Tikimės vis dėlto pritraukti papildomų žaidėjų ir taip sustiprinti konkurenciją“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tiesa, šį planą ekonomistai kritikuoja, nes valdžia viena ranka kviečia naujus bankus, o kita įveda papildomus mokesčius. Pavyzdžiui, neseniai priimtą solidarumo mokestį, kuris valstybės biudžetą papildys beveik 400-ais milijonų eurų.
„Mes iš vienos pusės sakome, kad mūsų investicinis klimatas yra labai geras, iš kitos pusės mes darome visiškai priešingus žingsnius“, – teigia ekonomistas A. Izgorodinas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad bankų pelnai ir toliau didės, nes dar nebuvo perskaičiuotos visų anksčiau išduotų paskolų palūkanos. Esą metų gale bankų pelnas tikriausiai viršys milijardą eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas šiais metais dar spės padidinti palūkanų normą. O jos mažėjimas anksčiausiai galėtų įvykti tik kitąmet.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
