Pilant smėlį iš Baltijos jūroje stovinčios baržos, gaivinami audrų ir bangų nualinti Palangos paplūdimiai. Pliažus ekologai pamaitins 180 000 kubinių metrų smėlio. Jį plaukiojanti žemsiurbė iš jūros pasiima už 70-imties kilometrų nuo čia.
„Smėlis yra imamas iš Juodkrantės-Preilos poligono. Šis poligonas yra patvirtintas Lietuvos bendrajame plane, atlikti tyrimai ir būtent šioje vietoje nustatyta, kad tai yra pats panašiausias į Palangos paplūdimiuose gulintį smėlį“, – sako Palangos ekologė Reda Kairienė.
Išpūstą smėlį trijų kilometrų ruože išstumdo buldozeriai, darbuojasi ir ekskavatoriai. Tad Palangos paplūdimys virto tikra statybų aikštele. Už pliažų infrastruktūrą atsakingi kurorto komunalininkai baiminasi, kad iki sezono pradžios nespės paplūdimio pritaikyti poilsiautojų patogumui. O vasaros sezonas jau ant nosies.
„Mes šiuo metu jau pradėdavom infrastruktūros statymo darbus. Montuodavom jau, tvarkydavom pliažus. O dabar, kaip matot, krūvos technikos ir vamzdžių. Tai kada mums reikės per savaitę, praktiškai sezono metu, viską padaryti… Nu… Bus iššūkis“, – pasakoja „Palangos komunalinio ūkio“ direktorius Gediminas Valinevičius.
Tačiau paplūdimių gaivinimo proceso sustabdyti jau neįmanoma – darbus finansuoja Europos Sąjunga, ji tam skyrė per tris milijonus eurų. Paskutinį kartą paplūdimius Palanga pildė kone prieš dešimtmetį. Tačiau krantotvarką išmanantys mokslininkai sako, kad jei kurorto pliažais besirūpinantys specialistais dirbtų nuosekliai, gal jokio pildymo smėliu ir neprireiktų.
„Palangoje, kur mes neleidžiame nusistovėti dinaminei pusiausvyrai krante, tai tiltas pastatomas, tai išardomas. Tai akmenys sudedami, tai išimami. Smėlis pilamas, nebepilamas, pinama, nebepinama. Tai mes matome kasmet vis su tuo krantu kažkas atsitinka“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Mokslininkų teigimu, ši, visiems kurorto svečiams puikiai pažįstama Meilės alėja, prieš šimtą metų buvo jūros krantas. Dabar bangos smėlį skalauja už beveik 400 metrų nuo jos. Pasak mokslininkų, vyksta paradoksas – šimtmetį kurorto krantas nuolat plėtėsi jūrai atsitraukiant, o pastaraisiais dešimtmečiais vanduo atsikovoja užleistas pozicijas. Tiesa, toks procesas vyksta visame pasaulyje
„Šių metų kovo mėnesį Europos komisijos Jungtinių tyrimų centras paskelbė, kad iki 2050 metų beveik 20 procentų pasaulio smėlėtų krantų bus prarasti, o iki šio amžiaus pabaigos, net 50 procentų pasaulio smėlėtų krantų nebeliks“, – kalbėjo L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Mokslininkai aiškina, kad šylant klimatui vandenynuose ir jūrose, vandens lygis nuolat kyla, ne išimtis ir Baltijos jūra. O matematika paprasta – jei vanduo pakyla dešimt centimetrų, jis pasiglemžia metrą kranto. Anot mokslininkų, jei šis procesas tęsis, tokius vaizdus kurorto gyventojai ir miesto svečiai matys kur kas dažniau.
