Tačiau iš narystės ES lietuviai turi ne tik daug naudos, bet ir nuostolių, pavyzdžiui, apie pusė milijono lietuvių emigravo, daug įmonių bankrutavo, be to, ir toliau savo pinigines tuštiname pirkdami kitose ES šalyse pagamintas prekes.
Daugiau aoie tai – TV3 žiniose.
Lietuvai įstojus į ES prasidėjo ir milijardinės europaramos dalybos. Jau 20 metų būdama ES nare, anot ekonomistų, Lietuva sulaukė paramos, investicijų, išmokų žemdirbiams ir kitų subsidijų už maždaug 80 milijardų eurų.
„Žemės ūkis transformavosi. Kalbant apie pinigus, per visą šitą laikotarpį yra beveik 18 mlrd. eurų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Narystė ES atnešė didžiulius finansinius srautus į Lietuvą. Tiesioginė ES parama – 22 mlrd. eurų, labai panaši suma ir iš lietuvių, kurie emigravo“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Turėjome 3 programavimo laikotarpius. Per pirmą teko Lietuvai 7 mlrd. eurų, per antrą – 13 mlrd. Dabar vyksta trečias, čia taip pat apie 15 mlrd. eurų skirta Lietuvai“, – kalba ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
30 mlrd. eurų užsienio investicijų
Visgi lietuviai mano, kad šalis per 20 metų ne tik daug gavo iš kitų ES šalių, bet ir sumokėjo:
„Jums algą dykai duoda ar uždirbat? Mes uždirbam, lygiai taip pat ir ES pasiims dalį.“
„Mus labai išnaudoja, turim padėt kitiems.“
„Naudos jie daugiau turi, rinkos, parduot kažką, iš mūsų gauna, mūsų žmones jaunus gauna.“
„Nuvažiuokit į Baltarusiją, Rusiją ir pamatysite, kas būtų dabar, jei nebūtume ES.“
„Be ES pagalbos Lietuvai būtų nelengva.“
„Kiek duoda pinigų visiems ir saugu.“
Lietuva per du narystės ES dešimtmečius, anot ekonomisto Mačiulio, sulaukė ir 30 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų, o laisvos prekybos naudą esą net sunku išmatuoti. Struktūrinę paramą, tiesiogines investicijas ir emigrantų perlaidas padalinus kiekvienam šalies gyventojui, gautųsi po maždaug 30 tūkst. eurų.
„Tai yra ir investicijos į trinkeles, kurias su pašaipa minim, ir mažesnių miestelių infrastruktūros atnaujinimas, vandentiekiai, elektra, parkai, sportas, daug kas iš ES lėšų“, – tikina N. Mačiulis.
Gyventume kaip neturinčios narystės šalys
Anot ekonomistų, finansinę naudą lietuviams davė dešimtis milijardų eurų siekiantis siekiantis paslaugų ir prekių eksportas. Tad neįstoję į ES, šiuo metu esą gyventume taip, kaip kitos narystės tik siekiančios posovietinės šalys.
„Panašiai atrodyti kaip kandidatės – Gruzija, Armėnija, Serbija, Bosnija, kurios laukia stojimo į ES“, – lygina darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
„Investicijos, BVP augimas 400 proc. per 20 metų. Tai yra susiję su tuo, kad esame ES dalimi dėl laisvo prekių, žmonių judėjimo“, – teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Šiuo metu darbininkai pluša tvarkydami Neries krantines Vilniaus centre. 13 milijonų eurų apmokama iš ES paramos. Iš savivaldybės ir valstybės biudžetų lygiomis dalimis valdininkai skyrė dar apie pusantro milijono.
Tiesa, Lietuva ne tik gavo ES paramą, bet ir pati sumokėjo į ES biudžetą per du dešimtmečius 8 milijardus eurų. Na, o kaip didžiausią narystės ES praradimą, ekspertai įvardina daugiau kaip pusės milijono tautiečių emigraciją.
„Išvyko apie 600 tūkst., gal daugiau, bet situacija keičiasi“, – sako ekonomistė Genytė-Pikčienė.
„Kita pusė ta, kad mes ir kitos kartu įstojusios šalys maitina senbuvių darbo rinkas, masinė emigracija iš Lietuvos ir kaimyninių šalių vyko į Vakarus“, – pasakoja politologas Vytautas Sinica.
Pinigai nukeliauja ne ten
Stojant į ES sakė, tuoj tuoj bus vienodos išmokos, tapsime lygūs, bet per 20 metų ES, žemdirbiai nelygūs, esame gale ir tokių išmokų negausime“, – kalba Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas.
Be to, ES paramos dalybas du dešimtmečius lydėjo ir korupcija, pinigų plovimas, dėl ko, anot kovotojų su korupcija, lietuviai gauna vienas prasčiausių ES viešąsias paslaugas.
„Pinigai nukeliauja ne į tas kišenes, kur turėtų nukeliauti. Iš to pasipelno žmonės, kurie turi ryšių su politikais, sprendėjais“, – tikina „Transparency international“ atstovas Lietuvoje Sergejus Muravjovas.
„Pirmas srautas buvo neteisingai įsisavintas, o kai kuriais atvejais ir pavogtas. Antras srautas buvo tvarkingesnis, trečias – kultūringas ir aiškiai suvokiama, kur panaudojamas ir kokia vertė bus sukurta“, – tikina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Jei visi ES paramos pinigai Lietuvoje būtų panaudoti tinkamai, anot Muravjovo, jau gyventume kaip Šveicarijoje.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsio viršuje.
