Katamaranas tai naujausias Kauno rajono savivaldybės pirkinys, o tam prireikė skelbti net 7 konkursus.
„Mes norim kelti visus ir už prieinamą kainą, ir šito kelto kaina, kuris sujungia du krantus – sudaro 1 eurą, o su dviračiu 2 eurus, jei galvojam, kad ateina verslas tai ši paslauga bus gal 6, 8 gal 10 eurų“, – sako Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Pagrindinė šio laivo funkcija ir bus perkelti turistus ir dviratininkus per Nemuną tarp Zapyškio ir Kulautuvos. Nutiesus dviračių takus rajone turistų pasipylė tiek, kad iki šiol kursavęs 12 vietų laivelis, talpinęs tik kelis dviračius, vos spėjo suktis.
„Tiek, kiek kritikos jie išklauso iš tų, kurie nepapuola į tą keltą ir kad atvažiavus grupė 10 ar 15, ar šeima su draugais negali persikelt laiku ir reikia laukti valandą “, – pasakoja V. Makūnas.
O katamarane 24 sėdimos vietos, jis pritaikytas neįgaliesiems, telpa ir bent 10 dviračių. Šiemet jau tebus pavieniai bandomieji plaukimai, o oficialiai jis plaukuoti turėtų nuo pavasario.
Už katamaraną valdžia sumokėjo 200 tūkstančių eurų. Ir sako, kad jis atsipirks. Vien pernai mažesniu laiveliu kėlėsi puspenkto tūkstančio keleivių. O šis katamaranas tarnaus ne tik kaip keltas, bet ir pažintinėms pramoginėms kelionėms po pakrantėse įsikūrusius miestelius.
„O tai yra ir literatūrinė Kačerginė, ir kaip kurorto teritorija, mes turim Vilkiją, Juškų unikalų muziejų ir aš labai daug vilčių dedu, kad šitas laivas bus ir keltas, ir edukacinės ekskursijos“, – teigia V. Makūnas.
„Aplankyti ir netoliese esančių kitų savivaldybių lankytinus objektus, kaip Panemunės kelių maršrutas. Mes turim labai daug informacijos, mes žinom kokie žmonės gyveno, kaip ten ilsėjosi – tai mes tą atmintį atgaivinti pasitelksime ir profesionalių gidų pagalbą“, – kalbėjo turizmo centro vadovė Emilė Kaminskaitė.
Šio katamarano grimzlė vos 70 centimetrų, tad net toks katastrofiškai nusekęs Nemunas kaip šiemet – ne kliūtis.
„Buvo įvertinta koks laivas patraukliausias ir greičiausia pastatomas, ir labai svarbu atkreipti dėmesį į senkantį upių vandenį ir jis turėjo būt pakankamai mažos grimzlės, kad jis galėtų funkcionuot, nepaisant to kad yra sausra ar panašiai“, – sako E. Kaminskaitė.
O štai vidaus vandens kelių direkcijos vadovas džiaugiasi, kad laivyba, o ypač pramoginė atsigauna – Pakaunėje plaukioja ne vienas didelis laivas, pažintimi su Kauno miestu iš vandens štai mėgaujasi turistai, kursuoja net ir vandens taksi.
„Kuo toliau tuo labiau Lietuvos žmonės supranta, kad turi neįkainuojamą turtą ir tuo turtu reikia džiaugtis naudot ir išnaudot. Žmonės staiga prisiminė, kad turi tokią unikalią priemonę todėl ir verslininkai tai matydami reaguodami į didėjančią paklausą pradeda domėtis“, – pasakoja direktorius Vladimiras Vinokurovas.
O ir laivakelis esą nuo pavasario intensyviai tvarkomas, upių tėvo žemupyje nuolat pluša žemsiurbė. Čia buvo sustojusi tik krovininė laivyba ir reisus savaitei dėl saugumo stabdė greitaeigė „Raketa“.
„Net esant hidrologinei sausrai antrus metus iš eilės, šiemet mes turėjom pilnai laivuojamą visą navigacijos sezoną. Raketa neplaukė vieną savaitę, nes buvo susiklosčiusi tos vietovės unikali situacija pajudėjo sekluma. Plaukti buvo galima, mažesni laivai plaukė“, – teigia V. Vinokurovas.
Tik vis stringa 28 mln. eurų vertės bunų įrengimo Nemuno žemupyje konkursas. O štai dėl Nemuno aukštupio sutvarkymo, kad laivai galėtų plaukti ne tik nuo Kauno iki Birštono, kur vaga dar pakenčiama, bet ir toliau kalbėjo ir susisiekimo ministerija ir net Birštone apsilankęs pats prezidentas. Tačiau realių žingsnių kol kas nėra.
