Briuselio gatvėje prezidentas Nausėda – be kaukės, tačiau tarp kitų Europos sąjungos šalių vadovų jau tenka saugotis. Europoje virusas tebesiaučia, tad prezidentai ir sveikinasi alkūnėmis. Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios jie suvažiavo į Briuselį susitikti, iki šiol posėdžiavo nuotoliniu būdu.
Gitanas Nausėda čia siekia Lietuvai kuo didesnės finansinės paramos. Iš sanglaudos fondų Europos Komisija Lietuvai siūlo 6 milijardus eurų.
Negana to, koronaviruso pasekmėms švelninti Briuselis Lietuvai ruošia dar papildomus 6 milijardus, iš kurių paskola sudarys mažiau nei pusę, tad grąžinti teks tik pustrečio milijardo.
Visgi prezidentas nesutinka, kad sanglaudos parama Lietuvai, kaip turtingesnei valstybei, jau bus ketvirtadaliu mažesnė nei ankstesniais metais.
„Sanglaudos fondų mažinimas tokiu procentu, koks yra dabar, – nepriimtinas. Šitame derybų procese pasiekėme tarpinių rezultatų. Į depopuliacijos argumentą buvo atsižvelgta. Gavome papildomai beveik 200 mln. eurų. Tačiau tai – pernelyg menkas įvertinimas to, kas atsitiko pastarąjį dešimtmetį, Lietuva prarado daugiau kaip 10 proc. savo gyventojų“, – sako prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas siekia ir didesnių išmokų žemdirbiams. Lietuvos ūkininkai šiuo metu gauna 80 eurų mažiau už hektarą nei ES vidurkis, tad G. Nausėda reikalauja bent 26 eurais didesnių jau kitąmet.
„Mes sieksime, kad jau nuo kitų metų tiesioginių išmokų suma vienam hektarui sudarytų 196 eurus.“
Planais per ateinančius 7-erius metus Lietuvoje sulaukti 13 ar net daugiau milijardų eurų europinės paramos daug kas džiaugiasi, tačiau akis bado kita skaudi realybė. Europos pinigai nemažina skurdo.
Nors vidutiniškai lietuviai turtingėja, pagal vidaus produktą vienam gyventojui jau pralenkėme latvius, lenkus ir daugumą kitų rytų europiečių, tačiau pagal skurdo lygį esame uodegoje. Tad nevyriausybininkai reikalauja, kad europinė parama ne tik džiugintų verslininkus bei valdininkus, bet ir mažintų skurdą, taip pat didintų mažas algas.
„Per karantiną 10 proc. gyventojų susidūrė su maisto trūkumu, 20 proc. apmokėti už būstą. Kai vieni galvoja, kaip lenai, kad pelnai nenukentėtų, dalis žmonių galvoja, kaip sudurti galą galu“, – teigia Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
„Stabili ekonomika turi turėti žmogų su kišenėje pinigų. Jei žmogus turės pinigų, daugiau vartos, įdės į ekonomiką. Nesuprantamas noras mažinti atlyginimus“, – kalbėjo profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Ekonomistai savo ruožtu ragina neiššvaistyti europinės paramos, nesukišti į trinkeles ar betoną, o investuoti pirmiausia į sritis, duosiančias šaliai ir žmonėms ilgalaikę naudą.
„Ne ištaškymas tinkavimui sienų, infrastruktūrai nenaudojamai, o kad didėtų šalies konkurencingumas, produktyvumas, investicijos, darbo vietos, biotechnologijų investicijas. Su tokiais pinigais galima padaryti beveik bet ką“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Lietuvai švietimo sektorius labai svarbus, investicijos į švietimą, darbo rinką“, – pasakoja ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Riziką matome, kad lėšos turi būti investuojamos, o ne įsisavinamos, pravalgomos. Turime nusistatyti rezultatą, investuoti į problemas“, – teigia Valstybės kontrolės atstovė Jurgita Grebenkovienė.
Briuselyje Prezidentas Nausėda Europos lyderių paprašė vieningai pasmerkti Rusijos bandymus perrašyti istoriją. Prezidento teigimu, Rusijai turi būti nusiųsta aiški žinia, kad Maskvos elgesys yra nepriimtinas ir atsilieps ES-Rusijos santykiams.
