Metai karantino režimu: žala ekonomikai ir sveikatai dar tik aiškėja

Sukako metai, kai Lietuvoje pirmą kartą paskelbtas karantinas. Galbūt jau primiršote, tačiau būtent šiomis dienomis pernai tautiečiai iš parduotuvių šlavė grikius ir kitą maistą ir dar tik svarstė, iš kur gauti apsauginių kaukių. Ir nė nenumanė, kaip pandemija pakeis gyvenimą, finansinę padėtį ir emocinę būklę.

Ekonomistai, psichologai ir sveikatos specialistai aiškina, kad pandeminiai metai turės pasekmių ateityje – gali sukelti ir skyrybų bumą, ir ekonomikos sąstingį. O pandemijos pabaigą esą nutolina ir patys tautiečiai, nepaisantys ribojimų ir netikintys mokslu.

Nacionalinio muziejaus eksponatais pamažu tampantys daiktai primena, kokia nežinomybė žmones kankino pernai kovo viduryje. Muziejui tautiečiai perdavė jau per šimtą daiktų, bylojančių apie pandemiją. Kovo šešioliktąją kompozitorė Zita Bružaitė savo jausmus pradėjo lieti natomis, kūriniui davė pavadinimą „Nerimas“.

Kaupia muziejus ir užsienyje tuo metu buvusių lietuvių vaizdo prisiminimus. Įrašai atskleidžia žmonių reakcijas, kai jie ima suprasti, ką karantinas reiškia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Ir įspūdžius grįžus į gimtinę.

„Jeigu virusas norime, kad pradingtų, kaip muziejininkai norime, kad tie daiktai išliktų. Ir ateityje galėtume pasakoti istorijas“, – sako muziejininkė Živilė Stadalytė.

Būtent jį šluodami iš lentynų karantiną pradėjo dalis tautiečių. Lygiai prieš metus – pilni vežimai maisto, tačiau veidai dar beveik be kaukių. Iš kur gauti jų – irgi nežinia. Vieni siuvasi, kiti saugosi kaip išmano. Bet visi nujaučia, kad pandemija palies ir pinigines.

„222 dienos, t. y. apie 60 proc. praėjusių metų mes praleidome karantino režime. Tai poveikis ekonomikai, be abejo, labai didelis“, – pasakoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Prisipirkę maisto dalis lietuvių pradėjo taupyti – tie, kurie turėjo iš ko. Indėliai bankuose išaugo net milijardu eurų. Vienas iš teigiamų pandemijos padarinių – nemažai tautiečių pagaliau susitaupė rekomenduojamą sumą – šešių mėnesių algos dydį.

REKLAMA

„Vis daugiau žmonių tokią pagalvę turi sutaupę. Be tai nebūtinai reiškia, kad, pasibaigus krizei, tie pinigai plūstels atgal į ekonomiką“, – teigia Ž. Mauricas.

O tai ekonomikai nieko gero nereiškia. Kaip ir tam dešimtadaliui sektorių, kurių veikla išvis sustojo – restoranams, viešbučiams, sporto klubams, pramogų organizatoriams. Tiesa, didesnė dalis tautiečių finansiškai per praėjusius metus nenukentėjo ar net džiaugiasi ūgtelėjusiomis algomis.

„Keturi penktadaliai jaučia ribotą poveikį krizės, penktadalis jaučia didesnį poveikį. Ir iš tų 4/5, kurie jaučia ribotą poveikį, gal netgi koks penktadalis ar trečdalis jaučia žymiai didesnius pardavimus nei jeigu krizės nebūtų buvę“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Užtat kas pablogėjo nepriklausomai nuo finansinės būklės – tai žmonių emocinė savijauta.

„Netgi gerokai prastesnė negu 2009 m. krizėj“, – sako psichologas Marius Daugelavičius.

Nerimas, pyktis ar agresija. Psichologo teigimu, žmonės tapo nervingesni, išaugo depresijos, panikos atakų atvejų, konfliktų šeimose. Visa tai lėmė ir priverstinis užsidarymas tarp keturių sienų, kai namai tapo ir darbo vieta, ir mokyklos suolu. Tiesa, dabartiniai žmonių jausmai jau kitokie nei prieš metus.

„Nėra ryškios baimės, kaip pradžioj buvo, bet yra depresinės būsenos. Kaip ir nėra visai blogai, bet blogai ir neaišku, kada baigsis. Dabar tokia depresijos fazė“, – pasakoja M. Daugelavičius.

Tai, pasak psichologo, neapsieis be pasekmių: „Laukia gerokai padidėjęs skyrybų kiekis ir psichikos ligų kiekis.“

Tačiau pati sveikatos sistema, pasak profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, pandemijos egzaminą išlaikė.

„Aš manau, kad ji susitvarkė, nors lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo ties riba, galimybių riba buvo pasiekta. Bet kol kas neteko daryti lauko ligoninių“, – teigia infektologas Arvydas Ambrozaitis.

Visgi koronavirusas Lietuvoje nuo savo pradžios pasiglemžė daugiau kaip 3400 žmonių gyvybių.

„Kalbant apie karantiną, tai, mano nuomone, jis buvo įvestas per vėlai. Gal sutrukdė rinkimai, valdžios kaita“, – kalbėjo A. Ambrozaitis.

REKLAMA

Ambrozaičio teigimu, greičiau išsivaduoti iš pandemijos gniaužtų trukdo ir vakcinoms besipriešinanti visuomenės dalis: „Reikėtų grįžti į sveiką protą ir turėti omeny, kad nuo Covid infekcijos mirė jau 2,5 mln. žmonių. Lietuvoje – jau per 3000 mirė. Tuo metu nuo vakcinos nemirė nė vienas žmogus.“

Iš viso nuo pandemijos pradžios koronavirusu Lietuvoje užsikrėtė daugiau kaip penktadalis žmonių. Tačiau tai – oficialūs skaičiai, iš tikrųjų susirgimų gali būti ženkliai daugiau.


Rašyti komentarą...
A
Ausra
2021-03-17 10:10:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad nemire nuo vakcinos dar niekas neirode,buvo skubama kist i maisa ir laidot
Atsakyti
0

!
!!!
2021-03-17 10:33:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Važiuoju šuniui maisto ir pjuvenu briketų pritrūko per tokius šalčius.....ka tik pastebėjau, kad ką tik iš kirpyklos, proginiai rūbai ir kaklaraištis rankoje...... Anksčiau su treningais ir kroksais atlikdavau-dejau valerijono buteliuką ir einu į garažą apsirengti priekaba kabinant........
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų