Maža to, jie pasakoja, kad žmonės gydytojus apgaudinėja – sakosi neturį temperatūros, tačiau iš tiesų prieš ateidami ją tiesiog numuša vaistais. O karščiuoti pacientai gali ir dėl koronaviruso, tad personalui kyla grėsmė užsikrėsti.
Tik su kaukėmis, būtinai pamatuota temperatūra ir tik pasisakę, pas kokį specialistą eina, pacientai įleidžiami į šalies poliklinikas. Dėl koronaviruso nulemtų apribojimų leidimą patekti pas gydytojus vis dar gauna mažiau žmonių nei anksčiau. Birželį, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pas šeimos gydytojus lankėsi net 60-čia procentų mažiau žmonių nei tuo pačiu metu pernai.
Neapsikentusi pacientų aimanų valdžia nusprendė, kad, vietoje konsultacijų telefonu, jau laikas leisti žmonėms su gydytojais bendrauti akis į akį.
„Jei žmogus turi ligos požymių (aišku, jei jie nesusiję su užkrečiama liga ar koronavirusu), kad gydytojas nuspręstų, kad tiesioginis kontaktas yra prioritetinis pirmu atveju“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja pasakoja, kad nuotolinių konsultacijų telefonu per dieną suteikia net iki 50-ies.
„Kartais reikia net ne ligą gydyt, o nuramint, dėl to jie skambina. Nes pati situacija juos neramina ir spaudimas pakyla“, – pasakoja šeimos gydytoja Rimantė Pakutkienė-Aleksė.
Gydytoja pritaria, kad toks apsunkintas bendravimas su pacientais vargina. Tačiau ar protinga į poliklinikų vidų įsileisti daugiau sergančių žmonių, kai užsikrėtimų Covid-19 daugėja, ji abejoja.
„Nėra lengva dirbti taip, kaip dirbam dabar. Bet, kalbant apie riziką infekcijų plitimui, tai yra saugu“, – teigia R. Pakutkienė-Aleksė.
O pacientai gydymo įstaigose dar ir kontaktuotų tarpusavyje.
„Tai galėtų būti greitesnis ir efektyvesnis darbas, patenkinant pacientų poreikius, bet kitoj pusėj yra epidemiologinė situacija, kuri šiuo metu yra nepalanki“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas Raimundas Micka.
O pokyčiai tuo nesibaigia. Dar vienas užmojis – trumpinti laiką tarp priimamų pacientų, jeigu šie nekarščiuoja. Dabar tokia pertrauka skiriama kabinetui dezinfekuoti:
„Paviršius nuvalom servetėlėm, kėdę nusipurškiam, atsidarom langus, išsivėdinam ir 15 minučių vėdinam kabinetą.“
Ir taip – po kiekvieno paciento. Valdžios manymu, tokia pertrauka galėtų būti trumpesnė, o tai kasdien leistų priimti vienu kitu pacientu daugiau. Visgi medikai pasakoja istorijas iš savo kasdienybės.
„Visokių tų žmonių yra, ne visi ir teisybę pasako. Ateina ir vaistų išgėrę, pagalvoję, kad nieko“, – sako R. Pakutkienė-Aleksė.
Pasirodo, dalis pacientų taip stengiasi patekti pas gydytojus, kad slepia, jog turi temperatūros. Prieš ateidami į polikliniką karščiavimą jie numuša vaistais, nors iš tikrųjų serga ir sėkmingai savo kelyje barsto užkratą. Niekas iš anksto nežino, ar tai – ne koronavirusas.
„Jeigu po vizito patvirtins, tai aišku, kad šeimos gydytojas, slaugytoja, galbūt – registratorė, prie kurios buvo prisėdęs ilgesnį laiką, turės 14 d. karantinuotis. Ir ta grandininė reakcija galima“, – pasakoja R. Micka.
Medikų nežavi ir kitos valdžios idėjos.
„Ir apie įeigos į polikliniką, pacientų srautų ribojimo atšaukimus ir panašius dalykus. Tai šitas dalykas kelia nerimo“, – teigia R. Micka.
„Mūsų tikslas yra padidinti sveikatos paslaugų prieinamumą savivaldybėse, poliklinikose“, – kalbėjo ministras E. Jankevičius.
Išsamesnių komentarų, kodėl pacientų srautai didinami būtent tada, kai situacija dėl Covid-19 blogėja, valdantieji neteikia.
Vyriausybė priimtą nutarimą dar derins su Teisingumo ministerija, o galutinius taškus ministro įsakymu turėtų sudėti penktadienį vienai dienai iš ilgų atostogų grįžęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
