Lietuvos zoologijos sode apsigyveno trys naujakuriai: skubėkite pamatyti

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vos prie voljero kas sujuda – smalsiosios surikatos kaipmat prisistato, pasistiebia ant galinių kojyčių ir klausiamai žiūri. Drąsiausia čia patelė Jorė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Aktyvistai reikalauja uždrausti ne tik cirkus, bet ir zoologijos sodus

Zoologijos sode nufilmavo kuriozinį momentą: negalėjo nepaviešinti

Pamatę, kas laksto ant kelio, medžiotojai griebė kamerą: Lietuvoje to išvysti nesitikėjo

„Jorė, mūsų vienintelė patelė, ji – drąsiausia ir smalsiausia, ji pirma, kuri bėga prie maisto ar įvairiausių užimtumų, ji drąsi ir žmonių nebijo“, – pasakojo gyvūnų prižiūrėtoja Karina Malytė.

Lietuvos zoologijos sodo surikatos

(5 nuotr.)

Lietuvos zoologijos sodo surikatos (nuotr. stop kadras)

Prižiūrėtoja Kristina Malytė (nuotr. stop kadras)

Lietuvos zoologijos sodo surikatos (nuotr. stop kadras)

+1

Lietuvos zoologijos sodo surikatos (nuotr. stop kadras)

Lietuvos zoologijos sodo surikatos (nuotr. stop kadras)

+1

Šešerių Jorė, septynerių Jukis ir ketverių Čili – Lietuvos zoologijos sodo egzotariumo naujakuriai. Jauniausias patinėlis, darbuotojų meiliai vadinamas Čiliuku yra pats bailiausias – dažniausiai kur nors slepiasi. Visus išvilioja nebent maistas. O zoologijos sode didžiausias surikatų skanėstas – lervos.

Turi išskirtinę hierarchiją

Beje, įdomu tai, kad surikatos, nors laisvėje ir gyvena Afrikos dykumose, negeria vandens. Joms užtenka tiek, kiek gauna iš maisto. Šie maži gyvūnėliai be baimės gali sudoroti pavojingą ir net nuodingą grobį.

„Surikatos atsparios gyvačių ir skorpionų nuodams ir gali maitintis jais“, – teigė K. Malytė.

Surikatos zoologijos sode Kaune apsigyvena pirmą kartą, tad sulaukia ir daugiausia lankytojų dėmesio, štai ir moksleiviai iš Elektrėnų jomis žavisi.

„Žiūri į mus, stebi, ką darom“, – džiaugėsi moksleivis Povilas.

O štai Atėnė faktus apie mielus gyvūnus žeria lyg iš enciklopedijos.

„Man, kas įdomiausia, tai, kad jos bando išgyventi grupėmis. Tie jaunikliai Afrikoj būna būriais, viena visada stebi aplinką ir jos tam tikrą dažnį išskleidžia, kad praneštų apie pavojų“, – pasakojo moksleivė.

Gyvūnų prižiūrėtojai belieka tik paantrinti, kad apie pavojų surikatos praneša amsėdamos ar urgzdamos lyg šuniukai, manoma, kad apie skirtingus priešus gentainius įspėja ir skirtingais garsais. Jos išsirausia tokią sudėtingą tunelių sistemą, kad pajutusios pavojų šmurkšteli ten ir saugiai pasislepia.

„Gali būti vieno ar dviejų metrų gylyje ir siekti nuo 5 iki 10 metrų pločio, su įvairiomis kameromis, išėjimais, įėjimais. Ten jos slepiasi, jauniklius atsiveda ar tiesiog ilsisi“, – pasakojo K. Malytė.

Šie gyvūnai turi ir labai aiškią hierarchiją.

„Garsėja sudėtinga socialine struktūra, sudaro grupes, gal net iki 30 individų sudaryti poras, ir yra dominuojanti pora, kuri atsiveda jauniklius, o visos kitos surikatos juos padeda prižiūrėti, ieškoti maisto ar ginti teritoriją“, – pasakojimą tęsė K. Malytė.

O štai dėl gebėjimo ilgai stovėti vertikaliai surikatos dar vadinamos ir vienais „žmogiškiausių“ gyvūnų, kurių smalsios akys, budri laikysena ir nuolatinis bendravimas tarpusavyje palieka didžiulį įspūdį.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.