Tad dabar gali tiksliai pasakyti, kaip mažyliams sekasi, kuo jie minta bei kur keliauja. Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura ateina į darbą ir iš karto skuba prie kompiuterio, nes jame mergina su kolegomis stebi, kaip sekasi rugsėjo pabaigoje išleistiems, aštuoniems muziejuje slaugytiems ruoniukams.
„Plukdom laivu į jūrą, kažkur 20 kilometrų nuo krantų. Dėl to, kad taip tikimės, jog aplenkiam žvejų tinklus, kadangi jie yra jauni, truputį dar mažai tos patirties. Tai bijom, kad anksčiau laiko, dar neišmokę susigauti žuvį natūralioje aplinkoje, nepatektų į tinklus“, – teigia vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.
Mažyliai į biologu rankas papuolė tiesiai iš Lietuvos pakrantės. Kur bangos juos dar visai naujagimius, nusilpusius išmetė ant smėlio. Ūsuočiai svėrė vos po 10–15 kilogramų, nors turėtų ne mažiau 40-ies. Muziejaus biologai juos slaugė, pratino medžioti žuvį ir rugsėjo pabaigoje paleido. Tada ant kailio ir pritaisė siųstuvus, kad galėtų stebėti kaip mažyliams sekasi gyventi savarankiškai.
„Tai matai ir tai, kaip jis juda horizontaliai ir taip, kaip vandens stulpe vertikaliai. Tai į kokį gylį plaukia, kiek laiko praleidžia tame gylyje“, – pasakoja L. Lupeikaitė.
Jūroje paleisti ruoniukai iš pradžių grįžo prie mūsų krantų, o tada pabiro kas kur po visą Baltiją. Rožiniai kvadračiukai rodo, kur dabar yra kiekvienas iš aštuonių mažylių. Kai kuriems labiau patinka Vokietijos priekrantė, o kiti mėgaujasi laisve prie Švedijos ar Estijos. Siųstuvai leidžia matyti ir visą ruonio kelionę nuo pat pradžios. Spalvoti burbuliukai žymį kiekvieną tašką iš kur siųstuvas perdavė duomenis.
Ruoniai seka žuvis, tad tokie duomenys naudingi ir žvejams, norintiems stebėti žuvų migraciją. Be to, informacija rodo, kad ruoniukai gaudydami žuvis nuneria net į 130 metrų gylį, o kartais per parą įveikia po 70 kilometrų. Siųstuvas duomenis išsiunčia tik tada, kai ruonis ilgesniam laikui yra išnėręs ar išlipęs į sausumą. Tad mažylius slaugiusiems ir mylintiems biologams stebėsena ir ne vieną žilą plauką gali padovanoti.
„Kartais būna, kad, tarkim, apie gyvūną negaunam jokių duomenų vieną dieną, ar dvi dienas ir net ilgiau. Jau galvojam, kad kažkas atsitiko“, – kalba L. Lupeikaitė.
Tačiau kol kas ūsuočiams viskas gerai. Rožiniai kvadratėliai kaskart atsinaujinus siųstuvo duomenims būna vis kitoje vietoje.
„Vadinasi jie yra aktyvūs, nardo. Gaunam duomenis ir apie tai, kad jie nardo ir apie tai, kad jie juda, tai vadinasi kol kas jiems yra viskas gerai“, – sako L. Lupeikaitė.
Aštuoni 30 tūkstančių eurų kainavę siųstuvai nukris pavasarį, ruoniukams keičiant kailį. Tačiau per tą laiką biologai jau turės sukaupę pakankamai informacijos. Siųstuvus jau buvo pritaisę ir prieš kelis metus, tačiau šių informacija nebuvo tokia išsami.
Tad dabar, vieni pirmųjų iš visų aplink Baltiją esančių šalių, Lietuvos biologai bus sukaupę tokius išskirtinius duomenis, kurie padės geriau pažinti Baltijos ruonių gyvenimą.
