Tiesa, Valstybės kontrolė įspėja, kad iki šiol milijoninę valstybės paramą gauna ir tos įmonės, kurioms atsigauti šansų beveik nėra.
„Kaip sakant, dar galioja Verygos įstatymai, nesvarbu, kad pasikeitė ministrai, tai geriam visi girą“, – sako Valentinas.
Tačiau šmaikštumo nestokojantis alaus baro savininkas, gerai žinomas Šnekučio pravarde, surimtėja, paklausus apie finansinę situaciją. Koronaviruso pandemijos akivaizdoje iš trijų sostinėje esančių barų išliko vienas. O savininko įsiskolinimai tiekėjams jau siekia apie 100 tūkstančių eurų.
Baro įkūrėjas Valentas atvirauja – jei pečius užguls dar vienas karantinas ir tiekėjai primygtinai reikalaus grąžinti skolas, laukia liūdni laikai.
„Jeigu visi pareikalautų tą pačią dieną tas sumas atiduoti, tai jau būtų bankrotas. O kaip po truputį dirbam, po truputį kaišom tuos pinigėlius, kas labiausiai verkia, tai dar išsilaikome“, – sako „Šnekučio“ baro įkūrėjas Valentas Vaškevičius.
Savininkas žūtbūt stengiasi išgelbėti savo verslą, tad ir dirba negailėdamas nei laiko, nei jėgų. O tokių įmonių, balansuojančių ant bankroto ribos, Lietuvoje beveik 200. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė, kad 195 šiuo metu veiklą vykdančioms bendrovėms iškilo grėsmė per tris artimiausius mėnesius tapti nemokiomis.
Tarp atrinktų įmonių didžiąją dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės. Taip pat variklinių transporto priemonių remonto įmonės.
„Šitame sąraše yra įmonių, kurių bankroto tikimybė išskaičiuota, ji siekia ir 90 ir 95 procentus. Bet ten yra tikrai vienetiniai atvejai. Pagrinde mažmeninė prekyba“, – sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.
Paradoksalu, bet per patį pandemijos įkarštį – praėjusius metus bankrotų skaičius Lietuvoje buvo rekordiškai mažas – procedūras tam pradėjo 786 įmonės. O 2019 metais šis skaičius buvo du kartus didesnis – perkopė pusantro tūkstančio.
Šiemet iki liepos 12 dienos bankroto procesą pradėjo 373 įmonės ir, tikėtina, tokių įmonių dar daugės. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, nereikia stebėtis, kad rudenį bankrotų skaičius gali išaugti, mat praėjusių metų statistiką pagražino valstybės teikiama pagalba – subsidijos, atidėtas mokesčių mokėjimas.
„Tas bankrotų skaičius turėjo kažkada išaugti, nes praėję metai buvo išskirtiniai tuo, kad bankrotų skaičius buvo nedidelis. Taip pat turint omenyje, kad ekonomika labai smarkiai transformavosi, išaugo visiškai nauji sektoriai dėl nuotolinio darbo, nuotolinės prekybos, pasikeitusių vartotojų įpročių“, – sako Ž. Mauricas.
Pramonininkų konfederacija tikina, kad į bankrutuojančių įmonių sąrašą patenka ir apdirbamosios pramonės bendrovės, kurios tapo ne pandemijos, bet kaimyninės šalies – Baltarusijos įkaitėmis.
„Yra apie 12 įmonių, kurios priklauso apdirbamajai pramonei ir čia buvo didesnė problema susijusi su kaimynine Baltarusija, nes jų eksportas, importas nevyksta, įmonės neatsiskaito. Ir dalis tų pačių produktų, kuriuos pateikė, su jais neatsiskaitė“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Tiesa, Valstybės kontrolės duomenimis, milijoninę valstybės pagalbą gauna įmonės, kurios jau dabar yra ant bankroto ribos. Kontrolės duomenimis, nuo sausio iki birželio pabaigos 338 įmonėms pradėtos bankroto procedūros. O iš jų 95-ioms įmonėms suteikta 14 milijonų eurų parama.
„Manęs tas nestebina, čia visas pasaulis analizuoja, ką daryti su tokiomis įmonėmis, kurios gauna paramą, bet iš esmės jau jos yra bankrutavusios. Aš nemanau, kad mes kažką galime padaryti, tiesiog yra tokia situacija. Ar tos bankrutuos, ar kitos, bet, žinote, šventa vieta tuščia nebūna“, – tvirtina darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Daugiausia ant nemokumo slenksčio balansuojančių įmonių yra Vilniaus mieste – 59. Kaune – 39, Klaipėdoje – 20. O štai Valstybinė Darbo inspekcija skelbia – daugiau kaip 2000 įmonių vis dar yra prastovose.
