Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuviai blynus mėgdavo visada, sako kolekcionierė Vita Zykutė. Ji turi ir itin senų gaminių, ir bado keptuvių.
Kolekcija galbūt vienintelė ir visoje Europoje
O alytiškės kolekcija išties įspūdinga: Lietuvoje niekas daugiau neturi, negirdėjo, kad kas ir Europoje būtų surinkęs.
„Taip, ši kolekcija yra išskirtinė. Vien dėl to, kad Lietuvoje tokios niekada dar nebuvo, pirmą kartą rodoma tokia gausa suvožiamų keptuvių ir kepimo prietaisų. Tai todėl išskirtinių pasiekimų tarnyba šitą pripažįsta kaip Lietuvos išskirtinį pasiekimą“, – TV3 Žinioms pasakojo Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos vadovas Vytautas Navaitis.
Iš viso V. Zykutė turi 508 keptuves, tad toks skaičius įrašytas ir į diplomą. Tiesa, per surengtą parodą kraštotyros muziejuje, kolekcionierė praturtėjo dar keliomis – bičiuliai atnešė dovanų.
Pradėjo rinkti norėdama pradžiuginti savo vaikus
Keptuvės – ne bet kokios, o vadinamosios suvožiamos. Tik tokios kolekcininkę domina, o rinkti jas pradėjo prieš dešimt metų.
„Pradžia buvo tokia, kad mano mama, mes trys vaikai, kepdavo visokius grybukus, gaidelius ir panašiai, tai žinojau kokios keptuvės yra. Ir kai aš laukiausi savo dukrytės, aš norėjau, kad kai ji augs, norėjau kepti čirvinių blynų ar kažkokių kepinių“, – kaip pradėjo rinkti skirtingas keptuves pasakojo V. Zykutė.
Keptuvių kolekcininkė sako, kad neužilgo apsižiūrėjo, jog turi jau ne vieną dešimtį įvairių keptuvių.
„Ir galvoji, gal dar tokį smagu būtų turėti, gal dar tokį. Ir aš supratau, kad jau turiu mini kolekciją, kai buvo maždaug 30 keptuvių. Tada buvo 50 ir aš supratau, kad aš kolekcionuoju. Ir gavosi, kaip sako, kaip tu surinkai kolekciją – netyčia“, – kalbėdama apie savo pasiekimą juokėsi V. Zykutė.
Į keptuvių maniją Vita sako įtraukusi kone visus savo draugus ir šeimą: jie neprašyti dairosi įdomesnių eksponatų sendaikčių parduotuvėse, turgeliuose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Kad keptuvių gerbėjų daug – rodo minia, susirinkusi į parodą: vos telpa salėje.
„Visos ypatingos. Kiekviena apžiūrėta, kiekviena apčiupinėta ir kiekviena su meile čia atitempta. Kad papasakotų istoriją ne tik mūsų, bet ir kitų šalių. Tradicijas, šventes, įpročius“, – taip kolekciją įvertino ją apžiūrėjusi Edita iš Alytaus.
„Na tikrai, įspūdis – didžiulis. Kaip galima turėti tiek kantrybės. Nuostabu, tikrai. Sužavėta“, – kolekcija stebėjosi ir kita alytiškė Valerija.
Yra manančių, kad ir mokslininkams Vitos kolekcija būtų įdomi – patyrinėti kokias medžiagas skirtingais laikotarpiais lietuviai naudojo.
„Kiek čia dar bus daug istorijos, kurią reikės išgvildenti. Čia tiek daug duraliuminio, aliuminio, ketaus, metalo įvairių markių. Juk sakė, gal iš 15 šalių. Kiek yra čia technologijų įdėta“, – stebėjosi kolekciją apžiūrėjęs Petras.
Anot kolekcininkės, keptuvės ją taip užkabino, kad ir apsiverkia iš džiaugsmo, gavusi retesnį bei senesnį gaminį.
Esą sykį net rado kažkieno padėtas keptuves prie namų.
„Tu atsisuki ir pamatai keptuves. Vidury lauko, ant akmenų, netoli namų tu pamatai keptuves. Ir pamatai keptuvę, kokios tu neturi. Žinokit, tada klaupiausi prie to akmens, įsižnybiau ar nesapnuoju, tada čiupau tas keptuves ar tikros, ir tikrai verkiau“, – pasakojo V. Zykutė.
Kai kurioms – per 100 metų
Vitos kolekcijoje yra ir šimto metų, ir senesnių keptuvių.
Moteris apgailestauja, kad daugumos amžių galima tik spėti, nes tik ant kelių yra parašytos datos.
Dar senesnės, kolekcininkės nuomone, yra vadinamosios žirklinės keptuvės, bet tikslus jų amžius neaiškus.
Vitos kolekcijoje ir liturginės keptuvės – kalėdaičiams kepti. Jų turi dešimt – ir senesnių, ir naujesnių.
Ir sovietmečiu Marijampolėje veikęs artilerijos fabrikas gamino kalėdaičių keptuves arba tiksliau – perdarydavo elektrines vaflines. Tokių Vita taip pat kelias turi.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
