Labiausiai skurstantiems žadami papildomi 42 eurai

Per biudžeto svarstymus itin dosnūs tampantys politikai siūlo visiems vienišiems senoliams prie pensijos mokėti papildomus 42 eurus. Esą dabartinė sistema yra diskriminuojanti, nes našlio pensiją valstybė moka tik santuokoje gyvenusiems senjorams, o visą gyvenimą praleidę vieni žmonės turi verstis vien iš savo kuklios pensijos. Naujovei – retas dalykas – pritaria ir Seimo valdantieji, ir opozicija, tačiau kritikuoja ministerija ir dalis ekonomistų. Esą biudžeto pinigus reikia skirti tiems, kuriems jų labiausiai reikia, o ne visiems iš eilės.

Vilnietė pensininkė Irena džiaugiasi ką tik gauta pilna dėže maisto produktų. Ir skuba dėkoti geradarių organizacijai, kartkartėmis aprūpinančiai vienišus senolius, tokius, kaip ji, būtinomis prekėmis.

Irena dėkoja svetimiems, nes savo šeimos niekada nebuvo sukūrusi, vaikų neturi, taigi finansiškai niekas jai padėti negali. Tad verčiasi iš 300-ų eurų pensijos ir kartais susimąsto, kodėl valstybė ją laiko tarsi prastesne už našlius, kurie kas mėnesį gauna papildomą 24 eurų išmoką:

„Kai miršta, išeina anapus vyras, tai našlės gauna našlės pensiją, kad prarado maitintoją. O kai žmogus yra vienišas, visą gyvenimą gyveno vienas, niekas nepasirūpins kitas. Turi vienas pragyvent. Tai truputį buvo skaudu.“

Į šią nelygybę dėmesį atkreipė ir Seimas. Parlamente skinasi kelią konservatorių siūlymas dabartinį 24 eurų priedą beveik padvigubinti iki 42 eurų. Ir – mokėti jį visiems be išimties vienišiems senoliams, nesvarbu, ar jie turėjo sutuoktinį, ar gyvenimą praleido vieni.

„42 eurų suma pasirinkta todėl, kad, būtent tiek, pagal Statistikos departamentą, vienam žmogui tenka vidutiniškai būsto išlaidų. Todėl šitas skaičius yra apgalvotas“, – sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Tiesa, štai Irena rodo, kad net už ne patį šalčiausią spalį sumokėjo per 60 eurų. Akivaizdu, kad visų sąskaitų pensijos priedas nepadengtų, tačiau papildoma išmoka pensininkę labai nudžiugintų:

REKLAMA

„O Jezau, tai čia labai daug. Labai būtų gerai.“

Statistika rodo, kad labiausiai mūsų šalyje iš tiesų skursta vieniši pensininkai. Tarp jų skurdo rizikoje gyvena net 60 procentų, kai tarp gyvenančių dviese tokių – tik 16 procentų.

Šiuo metu Lietuvoje našlio pensiją gauna per 200 tūkstančių senolių, o jos negauna, tačiau po vieną gyvena dar 90 tūkstančių. Dabar našlio pensijoms per metus iš biudžeto skiriama 60 milijonų eurų. Išmoką padidinus ir skyrus visiems vienišiems senoliams, sumos prireiktų kone triskart didesnės.

Seimo valdantieji naujovei pritaria. Jų teigimu, dabartinė sistema diskriminuoja santuokoje negyvenusius pensininkus. Tiesa, Tomas Tomilinas tikina, kad geriausiu atveju priedai vienišus pensininkus pasiektų 2021-aisiais, o ne nuo kitų metų liepos, kaip siūlo opozicija, nes dabar planuojamame biudžete tam lėšų nėra.

„Tikrai iš pensijų mes neimsim tų pinigų, tikrai neatiminėsim iš kitų socialinių reikmių. Bet sistemiškai, planuojant ateities biudžetus, šitą problemą mes matome ir kartu su opozicija vienodai galvojame, kad ją reikia spręsti“, – pasakoja valstietis Tomas Tomilinas.

Tiesa, per biudžeto svarstymus itin suaktyvėjantis politikų dosnumas Seime visai nedžiugina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuolat ieškančios, iš kur sukrapštyti ir taip trūkstamus šimtus milijonų „vaiko pinigams“, tiems patiems pensininkams ir apskritai skurdui mažinti.

„Yra vienišų žmonių, kurių pensijos yra labai didelės. Jie gauna galbūt ir valstybines pensijas. Nereikėtų sakyti – diskriminuoja, nediskriminuoja, bet tiesiog: žmonės, kurių pajamos yra žemos – jie yra labiausiai skurstantys ir jiems reikėtų labiausiai padėti“, – teigia viceministrė Eglė Radišauskienė.

Apie tai, kad papildomus pinigus reikėtų skirti ne visiems iš eilės, o atsižvelgiant į pensijų dydį ir sukauptą turtą, kalba ir dalis analitikų. Priešingu atveju, priedus gautų ir, pavyzdžiui, kadencijas baigę pinigų nestokojantys vieniši teisėjai ar tie patys Seimo nariai.

REKLAMA

„Pensija nėra nei diagnozė, nei nuosprendis. Sulaukę pensinio amžiaus vis dar žmonės gali turėti turto, netgi dirbti aktyviai. Nesame tokia turtinga valstybė, kad galėtume leisti sau tokią dosnią paramos sistemą, kai remiame net tuos, kuriems paramos dažnai nereikia“, – kalbėjo analitikė Ieva Valeškaitė.

„Kadangi mūsų senjorai yra pažeidžiamiausia socialinė grupė, o vieniši žmonės – ypač pažeidžiami, kiekviena valstybė turi rūpintis savo pažeidžiamiausiais žmonėmis“, – sako L. Kasčiūnas.

Tiek opozicija, tiek valstiečiai pritaria, kad išlygų skirstant priedus prie pensijų dar gali atsirasti. Dabartinį siūlymą toliau svarstys Seimo komitetai ir Vyriausybė.


Rašyti komentarą...
d
dar
2019-12-08 21:58:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
manau kad tie priedai turėtų būti bet tiems kas turi užsidirbę stažą,visokiems pašalpiniams ir valkatoms toks priedas nemokėt tik tiems kurie visą gyvenimą dirbo,tvarkingai gyveno,nebuvo kalejimuose pusę gyvenimo
Atsakyti
-5

n
na
2019-12-08 20:27:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
iš tiesų vienišiems žmonėms yra daug sunkiau,tai būtų labai teisinga mokėt vienišumą,vienišas už viską mokį ar į polikliniką reikia nuvažiuot,ar kokią lempelė isukt viską samdaisi,kai kitiems gelbėja vaikai kažkiek,o čia vienam viskas mokėt,kuo tie vieniši skiriasi nuo našlių,visvien visi vieniši
Atsakyti
-8

D
DinAs
2019-12-08 21:01:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai gautų ir mušeikos ir alkoholikai,kurie nesugebėjo gyventi šeimoje,ir žmonos juos paliko.čia neteisybė.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų