Tuomet Dainiui buvo septyniolika – iki pilnametystės trūko mėnesio, kai kunigas Juozapas Antanavičius, kaip sako Dainius, jį išnaudojo.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
„Mama negalėjo tuo patikėti, kad taip mano atžvilgiu būtų galėjęs pasielgti kunigas. Manau, kad būtų teisinga, jeigu būtų taikomas mirties nuosprendis tokiais atvejais. Mano atžvilgiu buvo naudojamos psichotropinės medžiagos. Tai galima įvardyti, kaip prievartavimą darant video įrašą“, – siaubingus išgyvenimus Lietuvoje prisiminė emigrantas.
Tik sulaukęs pilnametystės Dainius išdrįso kreiptis pagalbos į teisėsaugą ir bažnyčią. Pedofilija įtartas kunigas Vatikano sprendimu buvo nušalintas iš pareigų, bet teisinių pasekmių išvengė pritrūkus įkalčių, kai tuo tarpu mūsų kaimynai lenkai jau ne vienerius metus turi pedofilų registrą.
„Jei jau tada būtų buvęs pedofilų registras, būtume žinoję, kad ir kunigas gali būti pedofilu“, – teigė A. Černas.
Lenkijos Teisingumo ministerijos puslapyje bet kas gali pamatyti ne tik už sunkius seksualinius nusikaltimus nuteistų žmonių pavardes, nuotraukas, bet ir kur jie gyvena.
„Galų gale mums taptų svarbios aukos. Pirmiausia, tai toks registras leistų žinoti, kur yra šiuo metu tokius nusikaltimus padaręs žmogus, kuris savo bausmę jau yra atlikęs“, – tokio registro nauda įsitikinusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Lietuvoje prieš kelerius metus irgi buvo svarstyta kurti tokį registrą, bet tam paprieštaravo Duomenų apsaugos inspekcija.
„Jei kalbame apie duomenų paviešinimą, tai pavojus tame, kad mes nebegalime prognozuoti tų priemonių, kas ir kokią priemonę pritaikys“, – svarstė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorė Diana Šinkūnienė.
Lietuvoje iki šiol vengiama įstatymiškai įteisinti visuomenės teisę žinoti už pedofiliją nubaustų asmenų pavardes, nes bijoma, kad šie asmenys taps linčo teismo aukomis.
„Jeigu mes organizuosim tokią raganų medžioklę ir išskirsim tam tikrą grupę nusikaltėlių, nuo to tie žmonės tampa visuomenei dar atšiauresni ir pavojingesni“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kriminologas Gintautas Sakalauskas.
Žinomas advokatas Gintaras Černiauskas mano, kad su asmens duomenų apsauga Lietuva gerokai peristengė.
„Su tais reikalavimais, kokius nusibrėžė Lietuva, jinai perlenkė lazdą ir šiandien mes turime apsaugą nusikaltėlių, o ne visuomenės“, – įsitikinęs G. Černiauskas.
Galbūt toks registras būtų apsaugojęs vaikus, kurie sako nukentėję nuo mokymus moksleiviams organizuojančio ir plačiai savo paslaugas reklamuojančio Remigijaus Jakščio. Jis vos kiek daugiau nei prieš metus buvo nuteistas, nes išsivežęs į užsienį viešbučiuose išnaudojo keturis nepilnamečius. Tačiau šie nusikaltimai žmonėms tapo žinomi, tik kai pasipylė nauji skundai dėl seksualinio išnaudojimo. Ir tokių istorijų, kai žmonės nežino, kad šalia jų vaikšto vaikus nuskriaudęs žmogus, – ne viena.
„Paimkime garsiąją Ačo istoriją, tai ar jo dukros šeima neturėtų žinoti, ką senelis padarė, tam, kad apsaugotų savo vaikus?“, – kvestionavo advokatas G. Černiauskas.
Dabar su vaikais dirbančios švietimo ir gydymo įstaigos privalo patikrinti, ar jų darbuotojai nėra teisti už nusikaltimus prieš vaikus. Tai galima sužinoti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Bet ar visos įstaigos tikrina, lieka neaišku, nes niekas jų nekontroliuoja.
„Šitie asmenys gali būti ir tarp politikų, gydytojų, mokytojų, pareigūnų, socialinių darbuotojų, kunigų“, – teigė Kristina Mišinienė.
Tad vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė mano, kad tėvai atvedę savo nepilnametį vaiką į privatų būrelį turi teisę ir iš esmės privalo pareikalauti, kad tas žmogus parodytų pažymą, ar nėra teistas už šituos nusikaltimus. Dar vienas valstybės akibrokštas, kad tiek R. Jakštys, tiek R. Ačas ir daugelis kitų vaikų skriaudėjų išvengia belangės.
„Bausmių taikymo politika ydinga, kadangi tokie asmenys, padarę nusikalstamas veikas, dažniausiai išsisuka piniginėmis baudomis, tam tikrais apribojimais, arba areštais“, – teigė advokatas G. Černiauskas.
Skaičiuojama, kad maždaug du trečdaliai vaikus seksualiai skriaudusių – visai ne pedofilai. Pedofilais laikomi tie žmonės, kuriuos seksualiai traukia tik vaikai. Tačiau nepilnamečius prievartauja ir kitomis ligomis sergantys arba tiesiog apsvaigę žmonės. Tačiau kur kreiptis nesveiką potraukį vaikams jaučiančiam asmeniui, nežino net ekspertai.
„Valstybė privalo teikti paslaugas , kur tokios paslaugos teikiamos, nežinau“, – tikino Edita Žiobienė.
Teisininkas kriminologas G. Sakalauskas mano, kad su pačiais pedofilais sudėtinga todėl, kad net patys psichoterapeutai nelabai nori su jais dirbti, nes tai labai jautri tema ir tam reikia specialaus pasiruošimo.
Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Čekija, su nesveiku potraukiu vaikams kovoja naudodami kastraciją. Tačiau Lietuvoje net ir bausmių griežtinimo šalininkams tai nepriimtina.
„Kas gali pasakyti, kad jis netaps kitų nusikaltimų vykdytoju, yra žudymas ir taip toliau, nes jis pradės kerštauti“, – įsitikinęs G. Černiauskas.
O kovojant su pedofilais, kaip sako specialistai, svarbu, kad patys vaikai mokėtų atpažinti seksualinį smurtą. Tėvai ir globėjai nuo pat mažens vaikams turi įkalti į galvą itin svarbią taisyklę, kad svetimiems jų kūnas yra tabu.
„Metų, dvejų ir tokius pačius mažiausius turime išmokyti apatinių rūbelių taisyklės, kad jie žinotų, kur galima liestis, kur yra mano privati kūno vieta“, – teigė vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
