Juolab, kad dažnai patikliems tautiečiams skambinėja jau kalėjime sėdintys sukčiai tiesiai iš savo kamerų.
Uostamiesčio pareigūnai vieną po kito gaudo telefoninius sukčius. Jie iš senjoro išviliojo trylika tūkstančių eurų.
„Paskambinta senjorui, jam papasakota, kad jis neva turi padirbtų pinigų, kuriuos reikia patikrinti, atvyks ekspertas. Ir atvykusiam nepažįstama vyrui, senjoras, 84 metų vyras, atidavė 13 000 eurų, kuriuos tariamas ekspertas išsinešė į automobilį, tačiau ten laukė mūsų pareigūnai“, – sako Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.
Vien šį mėnesį Klaipėdos policininkai sučiupo ir dar du sukčius, kurie apsimesdami pareigūnais ar pinigų ekspertais iš 13 vyresnio amžiaus klaipėdiečių išviliojo per 50 000 eurų. Tačiau net iš vienas po kito guldomų nusikaltimo bendrininkų sukčiai nepasimoko ir vėl mėgina kvailinti žmones.
„Jie pasiskambino ir nurodė, kad yra policijos ekspertai, patikrins pinigus. Moteris nepatikėjo, pasiskambino policijos pareigūnams, pranešė, įtariamasis buvo sulaikytas, tačiau jau kitą dieną vėl asmenys skambino senjorei ir pasakė, kad yra vakarykščiai pareigūnai ir norim atvažiuoti pasiimti tuos pinigus ekspertizei“, – pasakoja A. Grauslienė.
Sukčių siautėjimo mąstą įiliustruoja ir uostamiestyje kalbintų vyresnio amžiaus klaipėdiečių pasakojimai. Trys iš trijų užkalbintų senjorų sako sulaukę nusikaltėlių skambučio:
„Klausė, ar aš viena gyvenu, ar giminių nėra.“
„Na irgi, kad avarija atsitiko. Panašiai. Ne, aš jau kiek žinau, aš nepatikėjau.“
„Kad mano sūnus, atseit nelaimė. Bet tas buvo seniai. Bet, žinoma, aš sūnaus neturiu, tad nepatikėjau. Bet kiti patiki ir sūnų neturėdami. Gal sugeba paveikti.“
O įtikinti sukčiai tikrai moka, aiškina psichologai. Pinigų susirinkti iš žmonių ateina eiliniai pastumdėliai, tačiau atiduoti gyvenimo santaupas tautiečius įtikina telefonu, dažniausiai iš įkalinimo įstaigos skambinantys sukčiai, kurie puikiai išmano žmogaus psichologiją.
„Labai svarbus yra balso tonas žmogaus. Jis yra svarbus dėl to, kad tai yra pirma žinutė, kurią mūsų smegenys gauna, kai mes klausome žmogaus telefonu“, – teigia Klaipėdos respublikinės ligoninės psichologė Inesa Golubovskaja.
Užtikrintai sukčius kalba paskambinęs nieko blogo kol kas neįtariančiai moteriai: „Laba diena. Bandėme susisiekti. Sakykite, su kuo dabar bendraujame, pasakysiu dėl kokių priežasčių buvo bandoma su jumis susisiekti. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Iš policijos.“
Tada sukčius moteriai pradeda pasakoti pasaką, kad sulaikė du įtariamuosius, pas kuriuos rado nukopijuotas bankines sutartis moters vardu. Taip bando iš jos išgauti bankinių prisijungimų duomenis. Net mėgina neva netyčia sumaišyti panašiai skambančių bankų pavadinimus. Tikisi, kad moterį pavyks prigauti. Tačiau čia sukčiai ir susimauna:
„SWED banko klientė jūs esate, taip? Nesate SEB Vilniaus banko klientė? Labai keista. Nes radome SEB banko sutartį ir „Luminoro“ banko sutartį. Tai, sakykite, kažkurio vieno banko klientė jūs esate, ar nė vieno? O galima jūsų darbo telefoną?“
Susierzinęs dėl išsprūdusio grobio, pareigūnu apsimetantis nusikaltėlis meta ragelį. Panašiame pokalbyje dalyvavo ir klaipėdietis Andrius. Tiesa, jo sukčiai prašė investuoti į kriptovaliutas. Tačiau vaikinas greit suprato, kur šuo pakastas ir pradėjo sukčius erzinti.
„Sakau, tai galiu aš jums pasiūlyti nupirkti dramblį. Paprasta schema. Pirk dramblį, sakau. Ir kokį pusę valandos tu bandai jam parduoti dramblį. Tikrini kantrybę sukčiaus, norinčio tau pateikti investiciją. Bet kol kas dar nė vieno dramblio nepardaviau“, – kalbėjo klaipėdietis Andrius.
Tačiau ne visi tautiečiai tokie nepatiklus. Štai susigundžiusi lengvais pinigais vilnietė per rugsėjo mėnesį į kriptovaliutas pelningai investuoti pasiūliusiems sukčiams atidavė net 170 000 JAV dolerių. Policininkai vėl primena – nei pareigūnai, nei banko atstovai niekada į butus tikrinti pinigų neina. Telefonu taip pat neprašo padiktuoti prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų. O nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.
