Kuršių marių krantinėje, šalia senovinio laivo kurėno, išsirikiavo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Prie šalia prišvartuotos jachtos gelbėjimosi liemenes rišasi Klaipėdos universiteto studentai iš Ukrainos. Jie pirmą kartą išplaukė į marias, kuriose mėgins tapti vieninga įgula ir mokysis įvairiausių jūrininkų gudrybių. Pirmieji žingsniai ant denio gana nedrąsūs.
Taip pat atsargiai, tačiau ambicingai ir didelėmis viltimis Klaipėdoje prasideda projektas „Burių miestas“. Įvairios uostamiesčio įstaigos inicijuotos savivaldybės nuo šios vasaros pasišovė išmokyti, visų pirma, klaipėdiečius, o ateityje ir kitų Lietuvos miestų gyventojus, visko apie jūrą, marias, laivus ir viso, kas su jais susiję.
„Laivuose svarbiausia pajusti jūros dvasią ir išmokti buriuoti. Bent jau kažkokius pagrindus, nes vis tiek jie plauks su profesionaliomis komandomis, tai bus galimybė pajusti, ką reiškia gyvenimas jūroje, ką reiškia valdyti laivą, jį prižiūrėti, jame gyventi“, – kalbėjo kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.
Jūrų muziejus siūlo buriuoti trimis dvidešimtojo amžiaus pradžioje po marias plaukiojusiais senoviniais laivais – kurėnais.
„Trumpais plaukimais bus apie 80, o tais paros ir ilgesniais plaukimais apie 20 žmonių galės šituose laivuose pabūti, pagyventi, paburiuoti“, – kalba kurėno kapitonas Romualdas Adomavičius.
Klaipėdos universitetas uostamiesčio gyventojus kviečia bangas pajusti didžiausiame Lietuvos buriniame laive „Brabander“ ir jūrinėje jachtoje „Odisėja“.
„Bus organizuoti pasiplaukiojimai po Klaipėdos uostą, ekskursijos su gidu, kuris supažindins su Klaipėdos uostu, su jo istorija, paskui bus organizuoti ilgesni plaukimai, išplaukimai į jūrą iki Liepojos arba iki Gdansko. Dar sekančiais metais planuotume ir iki Švedijos krantų“, – sako Klaipėdos universiteto atstovė Ana Timonina Mickevičienė.
Kaip rodo jūrinių studentų patirtis, mokytis tikrai yra ko.
Maža to, bus galima aplankyti nuskendusius Baltijoje laivus. Nerti eiliniai žmonės negalės, tačiau kartu plaukiantys narai bei mokslininkai sustojus virš nuskendusio laivo pasakos, kas čia po vandeniu guli, rodys filmuotą medžiagą ar net iškeltus daiktus.
Įstaiga „Klaipėdos šventės“ kvies jūrą pažinti nuo legendinės jachtos „Lietuva“ denio. Šios įgula be viso kito dar ir pasakos jūrines legendas bei siaubo istorijas apie laivus vaiduoklius. Maža to, padės pažinti įvairius jūreivių prietarus – pavyzdžiui, jog laive švilpauti negalima, nes taip esą provokuoji vėją, o šis savo galią gali parodyti sukeldamas audrą.
„Yra tam tikri ženklai, kuriuos pamatęs jūrininkas niekada neplauks į marias ar į jūrą. Tai va su tokiais mitiniais dalykais mes žadinsim smalsumą ir norą pažinti jūrinę kultūrą“, – sako „Klaipėdos šventės“ Jūrių projektų koordinatorė Greta Meškauskienė.
Šiame tris metus truksiančiame projekte galės dalyvauti visi – nuo vaikų iki senjorų. Tiesa, vyks ir atranka – reikės pateikti motyvacinius laiškus, paaiškinti, kodėl žmogus nori susipažinti su jūros gyvenimu.
„Dalyvauti galės visi klaipėdiečiai. Šitas projektas skirtas klaipėdiečiams. Čia yra žmonėms, kurie dirba, gyvena ir mokosi Klaipėdoje“, – teigia A. Timonina Mickevičienė.
Štai, su jūra savo ateitį siejantys studentai pasakoja, kodėl pasirinko tokį kelią:
„Keliauti yra numeris vienas tikslas. Dar būtų turbūt alga ir atostogos.“
„Aš manau, kad tai yra tokia specialybė, su kuria niekada nebus nuobodu.“Anot Klaipėdos mero, apie jūrą ir laivus išmanantys uostamiesčio gyventojai jūrinę dvasią skleis visoje šalyje, mat likusi Lietuvos dalis dažnai pajūrį sieja tik su pramogomis pliaže.“
„Kiekviena valstybė ir jos valdžia, jei jinai nereziduoja uostamiestyje, jie mato tik tai taip, kaip tas miestas pats save pristato“, – kalba Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Registruotis į projektą „Burių miestas“ bus galima jau nuo pirmų vasaros savaičių tinklalapyje kulturosuostas.lt. Visos edukacijos nemokamos. Šis projektas kainuoja 240 tūkst. eurų.
