Kaunietė Birūta išgriebia Kauno mariose plūduriuojantį didžiulį žalią gniutulą ir numeta pakrantėje. Tokių krūvų ten gausybė.
„Ir vis po saują, ir vis išsitempiam, nes čia žaliavo, žaliavo – niekam neįdomu. Tai patys ir išsivalysim“, – sako Birūta.
Moteris atvirauja, nors žalėsių pilname vandenyje maudytis ne itin smagu, atsivėsinti, kai svilina daugiau kaip 30 laipsnių karštis, – labai norisi.
„Su varlėm kartu, žinot, vieną kartą pabandai, kitą, neišberia, tai ir toliau bandai – o ką daryt, kai karšta“, – sako moteris.
Išties Kauno marios atrodo tarsi nudažytos briliantine žaluma, vanduo yra sodriai žalias, visur plaukioja gličios sankaupos, ypač jų daug marių įlankose.
„Mes jas gražiai su rankom išsitraukiam – su anūkais maudžiausi – puikiausiai“, – sako gyventojas.
Paplūdimio zonoje situacija kiek geresnė, tad gyventojai iki kaklų sulindę į vandenį – turškiasi ir vaikai, ir suaugusieji.
„Vaikam aiškinau, kad, jei vanduo bus švarus, tai galėsit maudyti, jei ne – yra aikštelė žaidimų, galėsim pažaist. Bet sunku buvo įkalbėt, kad neikit – šiek tiek atsigaivins. Rizika yra“, – pripažįsta kaunietis.
Atgaivos ieškančių žmonių neatbaido nei ligų baimė, nei nosį kasdien vis labiau riečiantis tvaikas.
„Mes kartais atvažiuojam, pasižiūrim ir išvažiuojam, nes nemalonu, bet pabūsim dabar. Dar dabar mažai kvapas jaučiasi, bet po poros dienų turbūt jausis Petrašiūnų rajone, kai pradės jie gesti“, – sako gyventojas.
Dumblius iš vandens su šakėmis kartkartėmis graibo ir budintys gelbėtojai.
„Dar ne taip stipriai žydi, kaip gali žydėt, pernai daug blogiau buvo. Kadangi mes efektyviai valom žoles, tai geriau nei praeitais metais – o žmonių tai taip – daug“, – teigia gelbėtojas Tadas Dievelis.
Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad melsvabakterių koncentracija mariose jau tokia, kad maudytis nerekomenduojama.
Visuomenės sveikatos biuro atstovė Edita Stundytė sako: „Toks vanduo gali sukelti įvairias alergines reakcijas, niežulį, akių sudirgimą, perštėjimą, kvėpavimo takų sudirginimus, bei virškinamojo trakto sutrikimus ir infekcines ligas. Maudytis tokiam vandeny pavojingiausia mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms bei tiems, kurie turi alergijų.“
Ir pažaliavusiame vandeny sugauta žuvimi geriau mėgautis saikingai, nors žvejai, sumerkę meškeres į žydinčias marias, vis laukia laimikio. O jei tokio vandens besimaudydami netyčia dar ir gurkštelėsite – atidžiai stebėkite savo savijautą.
Žemės ūkio akademijos mokslininkė Andželika Dautartė tvirtina: „Lietuvoje yra apie 50 rūšių toksiškų ciano bakterijų, iš jų 17 masiškai dauginasi ir išskiria ciano toksinus – tad reikėtų susimąstyti.“
Vandens žydėjimas pavojingas ir telkinio augalams bei gyvūnams – procesui užsitęsus masiškai dūsta žuvys. Vanduo ima „žydėti“, kai jame susikaupia daug azoto bei fosforo junginių ir ilgai trunka kaitra. Šį procesą, kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, galima sumažinti.
„Kaip tai daroma – tvarkomos nuotekos, valomos valymo įrenginiuose, yra atidžiai sudaromi tręšimo planai, taip pat mažinama fosfatų koncentracija plovimo ir ir valymo priemonėse – akivaizdu, kad viso to dar nepakanka“, – teigia A. Dautartė.
Kauno savivaldybė kas dvi savaites tiria Kauno maudyklų vandenį. Kol kas tyrimai kitų žmogui pavojingų teršalų jose šią vasarą dar nefiksavo.
Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Jurga Pakrosnienė sako: „Tiriama kaip visada pagal higienos normą nustatyti biologiniai parametrai – žarninės lazdelės ir žarniniai enterekokai, tyrimas paskutinį kartą imtas šį pirmadienį, liepos 5 dieną, vandens kokybė maudyklose atitinka higienos normos reikalavimus.“
Kaune yra 4 oficialūs paplūdimiai, du prie Kauno marių, taip pat Panemunėje bei Lampėdžiuose, jų vanduo tiriamas maždaug 8 kartus per sezoną.
