Rotušės aikštėje Kaune darbai verda – darbininkai skuba baigti jos rekonstrukciją. Tačiau po kelerių metų ten vėl gali tekti viską ardyti dėl Kauno valdžios ambicijų. Ši į dienos šviesą traukia seną viziją.
„Yra daryta studija šiuo klausimu – buvo analizuoti įvairūs variantai. Vienas iš jų – kad tam tikrą Rotušės aikštės plotą būtų galima paskirti požeminiam parkavimui. Galvojama apie 200–300 parkavimo vietų“, – sako Kauno savivaldybės vyriausiasis architektas Gediminas Barčauskas.
Gyventojai sumanymu piktinasi
Kokiais dokumentais ar studijomis remiantis ši idėja keliama į viešumą, Kauno savivaldybė patikslinti negali arba nenori. Tai labai primena Rotušės aikštės pritaikymo visuomenės poreikiams konkursą, vykusį dar 2013-aisiais, kai meru buvo konservatorius Andrius Kupčinskas.
Kaip žinia, Visvaldas Matijošaitis pirmtaką mieliau linkęs kritikuoti, tačiau tuometiniame konkurse ne viena architektų komanda siūlė vietas automobiliams įrengti po žeme. Štai, pavyzdžiui, projekto „Aikštė-1M“ autorių vizijoje kone po visa aikšte, išskyrus pačią Rotušę, buvo numatytas požeminis parkingas. Kauno valdžia savo užmojus šiandien pagrindžia itin aktualia saugumo korta.
„Požeminis parkavimas – ne tik dėl poreikio automobiliams statyti. Visur žiūrime, kur galėtume įrengti priedangas po žeme – planuojame nemažai į tai investuoti“, – kalba G. Barčauskas.
Daugelis kalbintų gyventojų negali patikėti – ar jau mieste nėra kur statyti automobilių, kad kyla toks absurdiškas sumanymas?
„Po Rotušės aikšte? Ar čia juokaujate? O kaip atlaikys pastatai? Jau dabar sako, kad jie juda, nestabilu.“
„Nesąmonė – juk čia Senamiestis, kultūros paminklas.“
Grėsmė Kauno senamiesčiui
TV3 žinių šaltinių teigimu, Kauno valdininkus taip užvaldė ši vizija, kad jie net kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl detaliojo plano keitimo sąlygų. Pasirengimas tokiam projektui truktų kelerius metus ir kainuotų dešimtis milijonų.
„Tikslas – parengti projektinę dokumentaciją, kurios rengimas truktų ilgą laiką, o sprendimą dėl būtinybės įrengti parkingą palikti ateities kartoms“, – sako G. Barčauskas.
Kauno savivaldybė bent kol kas laikinai stabteli – ne savo noru, o greičiausiai dėl griežto paveldosaugininkų atsakymo.
„Šiuo klausimu mūsų durys diskusijai uždarytos, nes nematome galimybės“, – tikina Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Anot jo, tokia statyba stipriai pažeistų unikalią istorinę vietą – pačią Kauno širdį. Būtų suardyti archeologiniai sluoksniai, kiltų grėsmė pastatams – galėtų suskilti pamatai, suaižėti sienos.
„Mums kelia nerimą tai, kad tokiuose dideliuose plotuose, įrengiant izoliuotus objektus, dažnai pakeičiama požeminio vandens tekėjimo kryptis, ir vanduo turi susirasti kitas nutekėjimo vietas. Jeigu tas vanduo drenuojamas, jis nukeliauja į šulinius ir į Nemuną. Tada vanduo atranda naujus kelius ir intensyviai keičia pastatų būklę“, – sako V. Bezaras.
Ekonominių priežasčių tokiam projektui taip pat mažai – Senamiestyje automobilių mažėja, nes Kaunas čia pats įvedė sumažintos taršos zoną ir taip apribojo tranzitą. Vos už kelių šimtų metrų nuo Rotušės aikštės jau planuojamos dvi požeminės automobilių aikštelės – viena prie Kauno pilies, kita greičiausiai bus įrengta po Steigiamojo Seimo aikšte, kurią ruošiamasi rekonstruoti.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
